Sveikatos nepasiskolinsi

Pagalba krizės atveju – „Vilties linija“


Jau daugiau kaip du dešimtmečius įvairių bėdų – nedarbo, nelaimių, skurdo – ar dvasinės krizės ištikti žmonės psichologinės pagalbos ieško nemokamu „Vilties linijos“ telefonu 116 123. Tai vienintelė tokios pagalbos linija Lietuvoje. Klaipėdos psichikos sveikatos centre įsikūrusi „Vilties linija“ psichologinę pagalbą teikia ne tik klaipėdiečiams, bet ir visos Lietuvos gyventojams. Pasak linijos koordinatorės psichologės Jelenos Dementjevos, pastaraisiais metais sulaukiama nemažai pagalbos skambučių ir iš emigrantų. Klaipėdos „Vilties linija“ dirba visą parą drauge su Telšių krizių centro „Vilties linija“.


Per parą – po 50 skambučių


Klaipėdos „Vilties linijoje“ dirba profesionali pagalbos komanda – psichologai ir socialiniai darbuotojai, o Telšiuose, pasak J. Dementjevos, profesionalams talkina ir savanoriai. Per metus „Vilties linija“ sulaukia po keliolika tūkstančių skambučių su įvairiais prašymais padėti. „Neretai per 10 valandų budėjimo laiką sulaukiame iki 50 skambučių. Vienu metu prie telefono dirba vienas arba du konsultantai. Skambina psichikos sutrikimų turintys, psichikos ligomis, taip pat turintieji priklausomybių nuo alkoholio, narkotikų, skambina ir jų artimieji. Psichologinės pagalbos telefonu ieško gyvenimo sunkumų prispausti, streso, tarpusavio santykių krizių kamuojami žmonės. Vis dėlto pagrindinė anoniminės pagalbos linijos funkcija – užkirsti kelią savižudybėms. „Mūsų linija – tai pirmoji psichologinė pagalba žmogui, kuriam gal nedrąsu iškart kreiptis į specialistą, praverti gydymo įstaigos duris. Kitam ir paskambinti telefonu sunku, bet kai paskambina, išaiškiname, kur ir kaip kreiptis tiesiogiai, kad gautų visavertę psichologinę ar kitą pagalbą. Žmogus, kuriam reikia pagalbos, po pokalbio su specialistu įgauna pasitikėjimo, kurio jam taip trūksta. Kartais skambinančiajam, ypač jei jį yra ištikusi didelė dvasinė krizė ir mintys sukasi apie savižudybę, konsultuojantis psichologas negaili laiko, kalbasi ir po valandą“, – sakė J. Dementjeva. Linijos koordinatorė neslepia, kad dėl didelio linijos užimtumo, techninių galimybių specialistams prisiskambina maždaug tik kas aštuntas pagalbos ieškantis žmogus. Rugsėjį, reaguodamas į Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos kreipimąsi, kuriame keliama problema dėl nepakankamo telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų finansavimo, Seimo sveikatos reikalų komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę, prašydamas 2013 m. skirti papildomą finansavimą šios asociacijos veiklai.


Šeimose – įtampa


Pasak psichologės J. Dementjevos, viena iš pagrindinių „Vilties linijų“ pokalbių temų – tarpusavio santykiai: vaikų ir tėvų, sutuoktinių, darbuotojų ir darbdavių. Skambinančiųjų amžius – 30–40 metų. Prasidėjus sunkmečiui, skambino daug žmonių, netekusių darbo ir nebežinančių, kaip toliau gyventi. Šiuo metu dėl darbo skambučių gerokai sumažėjo. „Pirmiausiai žmonės nori būti išklausyti, nori išsikalbėti. Kartais apie savo problemas kalbėdami pravirksta vyrai ir patys išsigąsta savo ašarų. Juk savo aplinkoje jie privalo būti tvirti, jaučia didelį socialinį spaudimą, privalo išlaikyti šeimą, uždirbti, o emocinės paramos nesulaukia. Anksčiau daugiau skambindavo moterys, dabar vis daugiau sulaukiame vyrų skambučių. Labai tuo džiaugiamės, nes vyrams sunku pripažinti, kad reikia psichologinės pagalbos. Yra pastebėta, kad moterys yra linkusios daugiau kartų bandyti savo noru išeiti iš gyvenimo, o vyrai daugiau ne bando, o realizuoja tokį savo sprendimą. Tad tikrai nereikia vienam pačiam kankintis su savo problemomis, geriau pasiskambinti, pasikalbėti ir tikrai palengvės, nes visada yra išeitis. Mes esame kaip tarpininkai, padedame žmogui sumažinti jo baimes, prikalbiname kreiptis į specialistus“, – pasakojo J. Dementjeva. Bet jei šeimoje vis dėlto įvyksta artimojo savižudybė, pasak psichologės, reikalinga psichologinė pagalba mažiausiai šešiems asmenims, kuriuos tokia artimojo, giminaičio ar draugo netektis labai stipriai dvasiškai sukrečia.


Rudenį skambučių daugiau


Pasak psichologų, prasidėjęs rudens sezonas paskatina žmones dažniau kreiptis į psichologinės pagalbos liniją. „Sezoniškumas jaučiasi – pavasarį, rudenį daugiau sulaukiame skambučių. Padaugėja depresinių nuotaikų, liūdesio. Bet daugiausia žmonės, ypač vieniši, skambina savaitgaliais, švenčių dienomis, kai ypač aštriai pajunta savo vienatvę. Labai džiaugiamės, kad galime padėti vienatvės prislėgtam žmogui, kad jis turi kur paskambinti ir sulaukia emocinio palaikymo bei supratimo, gali pakalbėti apie tai, kas slegia širdį. Yra žmonių, kurie neturi su kuo pasikalbėti, o kiti nenori savo problemomis apkrauti draugų ar giminaičių. Tad tokia psichologinės pagalbos linija jiems yra tikrai reikalinga. Jaunimas jau yra įpratęs dėl savo problemų konsultuotis su specialistais, tačiau labai retai mums paskambina pensinio amžiaus kaimo gyventojas. Ne vien todėl, kad galbūt nežino pagalbos telefono numerio, bet tiesiog tokiu būdu nėra pratęs spręsti asmeninių sunkumų. Dabartinė auganti karta ateityje jau nuo mažens bus įpratinta, jog yra psichologinės pagalbos telefonai ir jais naudosis“, – kalbėjo J. Dementjeva.


Skambina ir emigrantai


„Vilties linijos“ konsultantai neretai sulaukia skambučių iš užsienyje gyvenančių tautiečių. „Emigravę žmonės išgyvena sunkų adaptacijos periodą, lydimą streso. Pasikeitusioje aplinkoje paaštrėja ir tarpusavio santykių problemos. Skambina ir turintieji psichikos sutrikimų, apimti depresijos. Pagalbą nemokamai teikiame ir elektroniniais laiškais, tai ypač patogu gyvenantiems kitose šalyse. Atsakome į konkrečius klausimus, padedame žmogui rasti išeitį, patariame kreiptis į specialistus“, – sakė J. Dementjeva.


Janina TILVIKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių