Šventė
Varduvininkams – Joninių laužai, ąžuolų vainikai ir tradicijų siautulys
Trumpiausią metuose – Joninių – naktį Klaipėdos rajono bendruomenės leido linksmybių bei tradicijų siautulyje. Vienur vainikėlių plukdymą ir laužų deginimą stelbė koncertai, kitur būta priešingai – štai Gargžduose švęsti nusiteikusi liaudis stebėjo etninių motyvų turtingą programą. Nepasveikintų Jonų bei Janinų savaitgalį neliko ir Veiviržėnuose bei Doviluose – jie apdalinti vainikais.
Tradicinė vasaros šventė Joninės, dar vadinamos Rasos švente, ir šiemet sulaukė dangaus malonės. Dieną pliaupusį lietų išblaškė giedros debesys, tad pavakarę varduvininkams ir jų svečiams leista mėgautis Klaipėdos rajone vykusiomis šventėmis. Į paparčio žiedo paieškas organizatoriai kvietė Gargžduose, Endriejave, Agluonėnuose, Daukšaičiuose, Maciuičiuose ir kitose rajono gyvenvietėse. Jaunimas Joninių tradicijas priminė Vėžaičiuose. Šventiniai įspūdžiai – fotoreportaže.
„Tai tradicinė kaimo šventė, kurios laukiame visus metus. Joninėms ruošėmės dar nuo kovo, kai seniūnaitis Viktoras Toleikis užsiminė, jog būtų gerai patiems pasidaryti sceną. Juk mums, mažo kaimelio gyventojams, niekada nepavyks išsinuomoti tokios scenos, kurios būna miestų ar miestelių šventėse“, – apie pasiruošimą Joninėms pasakojo „Daukšaičių pušynėlio“ bendruomenės pirmininkė Alma Vanagienė, renginyje kalbėjusi jau nuo naujutėlaitės scenos, pastatytos kaimo vyrų rankomis.
Daukšaitiškiai tradiciškai nuo pat ryto kvietė į sporto varžybas, prie kurių prisijungė Veiviržėnų, Šalpėnų „Šaltupės“ ir Balsėnų bendruomenės. Organizatorius Vytautas Toleikis, bendradarbiaudamas su Sporto centru, pasirūpino ne tik profesionaliomis rungtimis, bet ir prizais. Nauja atrakcija daukšaitiškiams tapo automobilių figūrinio vairavimo varžybos.
Daukšaitiškių Kristinos Čeliauskaitės, Silvos Rusteikaitės ir Neringos Toliušienės iniciatyva vaikams surengta Joninių tradicijų ir simbolikos mokyklėlė, šventės išvakarėse pririnkta žolynų, lauko gėlių, pasirūpinta kupole ir ąžuolų vainikais Jonams, gėlių – Janinoms. Jiems buvo išdalyti asmeniniai kvietimai į šventę.
Tradicija tapę gražiausių sodybų apdovanojimai šiemet kiek paįvairinti. Padėkota V. ir I. Toleikiams, R. ir D. Eglynams, A. ir R. Lomsargiams, V. ir Z. Šarkoms, kurių sodybos nenukonkuruojamos daug metų. Už pastangas ir kūrybiškumą puoselėjant savo sodybų aplinką padėkos raštai šįkart buvo įteikti J. ir J. Čeliauskams, L. Mikužienei, L. Rumšienei, M. Šatūnienei, M. Malinauskienei, J. Varanauskienei, I. ir K. Žukauskams bei R. ir D. Alminauskams. Taip pat – Pašlūžmio pagrindinės mokyklos direktorei Ramūnei Žvirblienei už įstaigos teritorijos puoselėjimą ir Daukšaičių kaimo parduotuvės savininkams Erikai ir Algiui Šliaužiams.
Į šventinį koncertą daukšaitiškius kvietė Veiviržėnų kultūros centro Šalpėnų filialo moterų ansamblis, vadovaujamas Romo Starkučio, ir Daukšaičių kaimo kapela kartu su moterų ansambliu, vadovaujamu Jaroslavo Barabuškos. Šventę vainikavo gegužinė, šokiai aplink Joninių laužą bei šventinis fejerverkas. Visa tai bendruomenė organizavo pačių pastangomis ir lėšomis.
Veiviržėnų bendruomenė kartu su Kultūros centro kolektyvu, kaip ir kasmet, neaplenkė nė vienos varduvininko trobos. Minia aktyvistų šįkart vainikus vežė dviračiais, juos lydėjo ąžuolinėmis pynėmis išpuoštas automobilis, galiausiai savais dviračiais prisijungė visi norėjusieji. Iš viso miestelio varduvininkams buvo nupinti 28 vainikai, o prireikė… 36. Tiek varduvininkų tądien sutikta Veiviržėnuose. Pirmoji pasveikinta Janina Albutavičienė dėkojo už parodytą dėmesį: „Kiekvienais metais sulaukiu sveikinimų, bet šįkart buvau ypač pagerbta.“
Gargžduose įprastus populiarių atlikėjų šėliojimus ne pirmą kartą keitė etniniai motyvai. Šventę rengęs Gargždų kultūros centro kolektyvas akcentavo Rasos šventę ir pastarosios tradicijas. Į Minijos slėnį susirinkusi publika žaidė lietuvių liaudies žaidimus: rungtyniavo slidėmis, nešė kelmus, šokinėjo maišuose, fechtavosi lazdomis. Žaidimus keitė papročiai – vaidilutės ir žyniai uždegė ugnį, netekėjusios merginos mėtė vainikėlius, buvo šokinėjama per laužą, kol vakarą užbaigė vainikėlių plukdymas ir paparčio žiedo paieškos.
Tačiau vakarą skaidrinusių Klaipėdos rajono muzikos kolektyvų pasirodymai sulaukė dviprasmiškų vertinimų, esą rajono centre vykstanti šventė turėtų įgauti masiškesnį pavidalą. Visgi organizatoriai atrėmė tokius siūlymus motyvuodami tradicijų tąsa: „Rasų šventė – viena gražiausių ir seniausių baltų švenčių: mistifikuota, išpuošta burtais ir ritualais. Tokios tradicijos gimė prieš daugiau nei 600 metų ir gerbiantys savo kraštą lietuviai niekada neleis jų pamiršti. Visi šiuolaikiški žmonės turi sąlygas švęsti Jonines, klausyti populiarių atlikėjų, mėgautis burbulų šou ar fejerverkais, o cicinai ir ostapenkos tinka prie visų švenčių. Rasų šventė skirta ne šiaip pasibūti, o kultūros darbuotojų tikslas nėra pasiduoti įtakoms. Siekiame priminti tradicijas, formuoti vertybes ir palengva auginti kultūriškai brandžią publiką. Tačiau jei publika šito nenori, per prievartą žmonių nekultūrinsime“, – įsitikinusi renginį organizavusi Gargždų kultūros centro renginių režisierė Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė.
Kultūros centro direktorė Birutė Oželienė informavo, kad Rasų šventei išleista 1 200 Lt (įgarsinimui, biotualetų nuomai ir kanceliarinėms prekėms). Kukliu biudžetu išsiversti teko po ką tik praėjusios miesto gimtadienio šventės. Direktorės įsitikinimu, kitusios diskusijos dėl Joninių minėjimo patvirtina geriausią frazę – kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Tačiau išsakytos gyventojų nuomonės bus vertingos rengiantis kitiems metams.
Siautulingą Joninių šventę surengė Maciuičių ir Kalniškės bendruomenė. Į ją sugužėjo apie 200 vietinių gyventojų, patys pasirūpinę šventiniu biudžetu ir pasiskirstę organizacinius rūpesčius. Publiką linksminti buvo pakviestas skandalingasis atlikėjas Eugenijus Ostapenko.
Jolanta VENSKUTĖ
