Švietimas

Vadovai aptarė ugdymo proceso aktualijas

Naujus mokslo metus pradedantys Klaipėdos rajono švietimo įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, taip pat ugdymo įstaigų profesinių sąjungų pirmininkai aptarė ugdymo proceso prioritetus bei naujoves. Antradienį vykusiame pasitarime pedagogai supažindinti ir su Valstybine švietimo 2013–2022 metų strategija, kuriai dar turės pritarti Seimas. Svarbiausia šių metų bei ateinančio dešimtmečio užduotimi švietimui tampa kvalifikaciją tobulinantys pedagogai, kokybiškas bei naujosiomis technologijomis grįstas ugdymas.

Dėmesys tobulėjimui

Švietimo sistemos permainos Lietuvoje bei Klaipėdos rajone grįstos vienodais prioritetais – šie mokslo metai orientuoti į kokybišką ugdymą. Švietimiečių aktualijas pristatęs Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius akcentavo – dabarties rūpesčiu tampa kokybiškas mokslas. Modernus švietimas vis labiau orientuojamas į pilietišką, individualius gebėjimus ugdymo procese atskleidžiantį mokinį.

Atsiranda ir nauja kryptis – dėmesys mokytojų tobulėjimui. Šio prioriteto rezultatai labai priklausys nuo šiemet patvirtintos Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos įgyvendinimo.

Pasitarime aptarta ir Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, kuriai turės pritarti Seimas. Strategijoje orientuojamasi į keturis esminius dalykus: mokytojus, dėstytojus ir jų kvalifikaciją; duomenimis grįstą vadybą; vaikų ir jaunimo neformaliojo ugdymo prieinamumą; motyvaciją mokytis visą gyvenimą.

Ugdymo kokybės tobulinimo būdus bei prioritetus pristatė Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Ramutė Sirutienė. Abitūros egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultatus apžvelgė Administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė.

Rajone mokytojai nejaunėja

Šalies mastu skaičiuojant pedagogų bendruomenė jaunėja, o kaimo mokyklų mokytojai jaunesni nei miesto. Per 4 metus šalyje mokytojų iki 30 metų dalis išaugo nuo 3,2 iki 6,1 proc., 50 metų ir vyresnių dalis sumažėjo nuo 50,4 iki 41,8 proc. Visgi Klaipėdos rajonas negali pasigirti jaunais pedagogais. Rajono pedagogų amžiaus vidurkis didesnis nei šalies.

Pastaraisiais metais išaugo mokytojų bei mokyklų vadovų kvalifikacija. Mokytojų metodininkų dalis šalyje per ketverius metus padidėjo nuo 30,2 iki 35,3 proc.

Mokyklų skaičius 2005–2012 metais šalyje nuo 1513 sumažėjo iki 1269. Klaipėdos rajone šiuos mokslo metus pradės 36 švietimo įstaigos. Tačiau šalyje ir Klaipėdos rajone auga ikimokyklinio ugdymo poreikis. 2008 m. Lietuvoje mokėsi 67 040 ikimokyklinukų, o 2012 m. – 85 220. Klaipėdos rajone 2011–2012 m. ugdymo įstaigas lankė 1285 ikimokyklinukai.

Mokinių mažiau, krepšelio – daugiau

Bendrojo ugdymo valstybinis finansavimas per ketverius metus nuolat didėjo. Vienam mokiniui tenkančios mokinio krepšelio lėšos pagal atskiras savivaldybes 2007 m. pasiskirstė nuo 2,61 iki 3,92 tūkst. Lt, 2011 m. – nuo 4,29 iki 6,49 tūkst. Lt. Vidutiniškai šalyje vienam kaimo mokyklos mokiniui krepšelio lėšų teko 31,4 proc. daugiau nei miesto. Tokia tendencija ryški ir Klaipėdos rajone – 2007–2011 m. mokinių skaičius sumažėjo 15,78 proc., o mokinio krepšelio lėšos vienam mokiniui vidutiniškai išaugo iki 31,52 proc. Šiuo metu Klaipėdos rajone vienam mokiniui tenkančios krepšelio lėšos mokslo metais siekia 4,71 tūkst. Lt. Tai nežymiai mažiau nei šalyje – 4,75 tūkst. Lt. Kaip jau minėta anksčiau, kaimiškose mokyklose krepšelio lėšos didesnės. Pavyzdžiui, Gargždų „Minijos“ vidurinėje mokykloje (dabar – progimnazijoje) 2012 m. mokiniui teko 3,41 tūkst. Lt mokinio krepšelio lėšų, „Krante“ – 3,59 tūkst. Lt, Drevernos pagrindinėje mokykloje – 6,4 tūkst. Lt, Šiūpariuose – 7,12 tūkst. Lt.

Švietimo skyriaus vedėjo A. Petravičiaus teigimu, mokytojų skaičiaus mažėjimas per ketverius metus dvigubai lėtesnis nei mokinių, tad tai lemia mažėjantį mokytojų darbo krūvį.

Jolanta VENSKUTĖ