Švietimas
Profsąjungos nedreba dėl savo kailio
„Teisybės visuomenėje yra tiek, kiek aktyvūs yra jos trokštantieji“, – įsitikinusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė Birutė Vaičikauskienė. Anot jos, deklaracijos, kad švietimas yra prioritetinė sritis, toli gražu neatitinka realybės. „Tad būtina kovoti ir pirmiausia ne dėl pedagogų geresnių darbo sąlygų, o dėl kokybiškesnio ugdymo proceso. Deja, šiuo metu einama liaudies tamsinimo keliu. Suprantama, taip bus daug lengviau ją valdyti“, – ironizuoja B. Vaičikauskienė. Su ja kalbamės apie pedagogų atlyginimus, „popierizmą“ ir vadovų savarankiškumą.
Atlyginimai kilo ir leidosi
– Prasidėjęs taupymo vajus neaplenkė ir pedagogų. Kiek tiksliai sumažėjo Jūsų atlyginimai?
– Jei bankai nesuteikia mokytojui didesnės paskolos, pavyzdžiui, būstui įsigyti, ar dar kyla klausimų? Kaip galima teigti, kad mokytojų atlyginimai vidutiniškai 25 proc. viršija šalies vidurkį, kai, Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. I ketv. vidutinis darbo užmokestis šalyje buvo 2193 Lt, o švietimo darbuotojų – 2119,8 Lt? Didesnius atlyginimus gavome tik keletą mėnesių, nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio iki 2009 metų sausio jie stabiliai didėjo, nes buvo pasirašytas susitarimas dėl Ilgalaikės pedagogų atlyginimų didinimo programos, kuri dabar sustabdyta. 2008 metų gegužę mūsų rajono vidurinės mokyklos mokytojų atlyginimai vidutiniškai siekė 2167 Lt (neatskaičius mokesčių), 2009 sausį – 2933 Lt, o nuo šių metų rugsėjo 1-osios – 2596 Lt. Tai lėmė kelios priežastys. 4,7 proc. darbo užmokestis buvo apkarpytas dėl visiems biudžetininkams sumažintos bazinės mėnesinės algos (nuo 128 Lt iki 122 Lt). Dar 3,3 proc. lėšų netekome dėl pasikeitimų ugdymo planuose: sumažintas neformaliojo ugdymo valandų skaičius klasės komplektui, klasėse ir mobiliose grupėse padidintas moksleivių skaičius, užsienio kalbų, informatikos (jei nėra 21 mokinio), kūno kultūros ir technologijų pamokose mokiniai neskiriami į grupes. Taip pat sumažintas valandų skaičius klasės vadovams. Dėl to prastėja mokymo kokybė, nes dirbama su didele mokinių grupe, moksleiviai netenka pasirinkimo galimybės popamokinėje veikloje. Panašu, kad neformalųjį ugdymą mokyklose tiesiog norima išrauti su šaknimis. Miesto vaikai turės galimybę lavintis meno ar sporto mokyklose, jei tėvai galės skirti tam pinigų. O kokios galimybės provincijos vaikui? Jokių! Po naujųjų metų mokinio krepšelį ketinama mažinti dar 325 Lt (nuo 3635 Lt iki 3310 Lt). Tai jau ne mokinio krepšelis, o ubago terbelė.
– Pasaulio bankas nustatė, kad Lietuvoje yra per didelis mokytojų skaičius. Sutinkate?
– Na, jei Pasaulio bankui taip atrodo, o Vyriausybė uoliai vykdo jo nurodymus, tai greitai tikrai nebeturėsime ne tik mažesnių pagrindinių, bet ir vidurinių mokyklų. Užtat turėsime tūkstantines gimnazijas-kombinatus, į kuriuos vaikai bus vežami iš aplinkinių vietovių. Įsivaizduokite, mokinys geltonuoju autobusiuku išvyksta į gimnaziją ankstyvą rytą, o grįžta pavakare. Ar atsipirks toks „taupymas“ vaiko sveikata? Apie tai niekas negalvoja, tik pinigus skaičiuoja.
Abejingųjų sąžinė neprabilo
– Premjeras Andrius Kubilius sunkmečiu švietimo darbuotojų profsąjungų mitingus traktuoja kaip pedagogų nenorą solidarizuotis su kitomis visuomenės grupėmis. Ar nesibaiminate užsitraukti kitų, taip pat sunkiai besiverčiančiųjų, rūstybės?
– Jei Vyriausybė deklaruoja, kad švietimas yra prioritetinė sritis, vadinasi, jai turi būti skiriamas ir atitinkamas dėmesys. Mokytojo darbas – tai ne popierių rašymas ar sėdėjimas prie kompiuterio. Jis dirba su gyvais žmonėmis – vaikais: judriais, linksmais, išdykusiais, gabiais, adaptuotais, motyvuotais ir ne. Jei abejingai stebėsime, kaip žlugdomas švietimas, nieko nedarysime, nebūsime aktyvūs ir pūpsosime kaip musmirės po medžiais, tai nieko ir nepasieksime. Juk profesinės sąjungos nariai rūpinasi ne vien savo gerove, bet ir visų tų, kurie streikų metu ramiai laukė: „O kuo gi čia baigsis?“ Sulaukę padidintų atlyginimų nė vienas jų neatsisakė, nė vienam neprabilo sąžinė, kad gal jam nepriklauso, nes kovojo tik tie, kurie nedrebėjo dėl savo kailio. Neatsisakė padidintų atlyginimų ir mokyklų vadovai. Deja, dabar, kai mokytojai vyksta į mitingus (tokią teisę jiems suteikia Darbo kodeksas), yra vadovų, kurie daro kliūčių išvykti.
Biurokratizmas tebėra gajus
– Pedagogams daug laiko tenka paaukoti „popierizmui“. Tačiau juk švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tik ir kalba apie jo mažinimą?
– Išties ministras G. Steponavičius rekomenduoja atsisakyti 51 dokumento, pastarieji esą nebūtini. Deja, jie nebūtini tik ministrui. Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius mano kitaip: kaip reikės vertinti mokyklos darbą, jei nebus ką tikrinti? Pedagogai siūlo geriau atvykti ir patikrinti, kaip dirba klasės vadovas, apklausti vaikus, gal ir keletą tėvų. Jei domina konkretaus mokytojo darbas, paklausinėti kolegų, tų pačių mokinių. Žodžiu, pabendrauti gyvai. Tik vargu ar kas varginsis…
Pinigų neliko, tvarkykitės patys!
– Užsiminėte, kad dar viena dėmesio verta tema – švietimo įstaigų vadovų savarankiškumas?
– Taip. Keistai atrodo tas savarankiškumas. Iki sunkmečio jo nereikėjo. Dabar, kai lėšos drastiškai mažinamos, nusprendžiama – „tvarkykitės kaip išmanote, aiškinkitės patys“. Tai nesąžininga. Kas galėtų atsakyti, kodėl Lietuvoje nesilaikyti įstatymų galima, tai netgi tampa gyvenimo norma, o jų laikytis – neparanku, o kartais net bijoma? Kai rugpjūtį buvo sumažinta bazinė mėnesinė alga, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savivaldybėms išsiuntinėjo paaiškinamąjį raštą, kuriuo vadovaujantis sumažintą atlyginimą reikėtų mokėti tik nuo spalio mėnesio. Tačiau apkarpytą darbo užmokestį biudžetinių įstaigų darbuotojai gavo jau rugsėjį. Rajono meras Vaclovas Dačkauskas mus patikino, kad skirtumą grąžins. Tačiau tik dviejų mokyklų (Gargždų „Kranto“ ir Kretingalės pagrindinės) direktoriai iškart išmokėjo skirtumą. Jie nesibaimino prisiimti atsakomybės. O ko pabūgo kiti vadovai? Vėl tas nelemtas savarankiškumas!
Komentaras
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas PETRAVIČIUS: „Kaip vertinu pedagogų inicijuojamus mitingus? Kiekvieno žmogaus noras už savo atliekamą darbą gauti kuo didesnį atlyginimą yra suprantamas. Sudėtinga mokytojui psichologiškai susitaikyti, kad pravesta pamoka spalio mėnesį yra 4,7 proc. pigesnė nei buvo gegužę. Nemažai daliai, ypač dirbančiųjų bendrojo lavinimo mokyklose, sumažėjo ir darbo krūvis, o tuo pačiu ir atlyginimas. Bet turėtume sąžiningai kiekvienas sau atsakyti, ar šiuo ekonominiu sunkmečiu mokytojai atsidūrė blogiausioje padėtyje? Drįsčiau teigti, kad ne. Pavyzdžiui, Gargždų vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose už spalio mėn. 47 mokytojams priskaičiuotas atlyginimas sudaro nuo 2500 iki 3000 litų, o 77 – daugiau nei 3000 litų. Gaila, kad darželių auklėtojų darbas vertinamas gerokai mažiau, ir apie tokius atlyginimus jos gali tik pasvajoti. Beje, jų tarp piketuotojų nepamatysi. Na, o piketai, mitingai – tai įrodymas, kad gyvename demokratinėje visuomenėje, turime teisę ir šiomis formomis reikšti savo poziciją į vykstančius procesus.
Dėl „popierizmo“. Bet kuris teisės aktas bet kuriame švietimo lygmenyje yra priimamas, siekiant viena ar kita forma pagerinti, aiškiau reglamentuoti šio sektoriaus veiklą. Reikia pripažinti, kad švietimo sistemoje dokumentų per paskutinį dešimtmetį daugėjo labai sparčiai. Mokyklų vadovai, švietimo administratoriai vos spėdavo juos skaityti. Kai kurių jų nauda tikrai abejotina. Apsivalyti reikėjo, nes, pavyzdžiui, praktika parodė, kad niekam nereikalingos sutartys su rajono socialiniais partneriais, bendradarbiavimo sutartys, planai ar mokymo priemonių aprašai. Iš paskelbto nebeprivalomo 51 dokumento (sąraše yra ir besikartojančių) kai kurie, kaip Švietimo ir mokslo ministerija ir rekomenduoja, atsiranda pagrindiniuose įstaigos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose: mokyklos nuostatuose, metinėje veiklos programoje ar ugdymo plane. „Popierizmo“ mažinimo tema išsamiai aptarta spalio 8 d. vykusiame švietimo įstaigų vadovų pasitarime. Esminis Švietimo skyriaus specialistų siūlymas atsisakant įstaigose vienų ar kitų dokumentų, vadovautis protingumo ir efektyvumo principais.
Kalbėdamas apie švietimo įstaigų vadovų savarankiškumą, noriu priminti, kad šalies švietimo politika yra nukreipta į didesnių įgaliojimų suteikimą pačioms mokyklų bendruomenėms. Šie žingsniai būtų gerokai spartesni, jei mes patys to savarankiškumo, ypač finansinio, nebijotume. Pavyzdžiui, Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše jau nuo rugsėjo 1 d. buvo numatytos atlyginimų žirklės pedagogams. Šalyje kilo didžiulis nepasitenkinimas, kad mokyklų vadovai atlyginimų koeficientus nustatys pagal principą „myliu-nemyliu“. Švietimo ir mokslo ministras suskubo pasirašyti įsakymą, kuriuo sustabdė žirklių galiojimą iki šių metų pabaigos. Bet nuo sausio mėn. reikės susitarti, ar, pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojui, mokančiam 10 ar 24 mokinius, turi būti mokamas toks pat atlyginimas. Manau, tai bus pirmas ryškesnis savarankiškumo išbandymas tiek mokyklų vadovams, tiek mokytojams, tiek jiems atstovaujančioms profesinėms sąjungoms. Na, o bazinės algos taikymo peripetijos mūsų rajone baigėsi Savivaldybės administracijos direktoriui pasirašius raštą išmokėti darbo užmokesčio dėl bazinės algos sumažėjimo skirtumą už rugsėjo mėnesį pagal darbo sutartis dirbusiems Savivaldybės įstaigų darbuotojams.
Agnė ADOMAITĖ
