Toks gyvenimas

Rudgalviškės karvės žiemoja naujoje karvidėje

„Bangoje“ ne kartą pasakojome apie Rudgalvių kaime, Endriejavo seniūnijoje, ūkininkaujančią Daivą Mikužytę, reto darbštumo moterį. Nuo jaunumės įpratusi auginti gyvulius, su jais nesiskiria visą gyvenimą. Ji suformavo nemažą bandą, tačiau neturėjo savo tvarto ir buvo priversta nuomotis. Prieš 4 metus ūkininkė ryžosi pasistatyti karvidę, bet, neapdairiai pasirinkusi statybininkus, prarado santaupas ir pasitikėjimą žmonėmis – atsidūrė neviltyje. Tik įsikišus neabejingiems svetimo bėdai žmonėms, pavyko išjudinti statybos darbus. „Bangos“ skaitytojai teiravosi, kaip klostosi šios ūkininkės likimas. Taigi šią savaitę apsilankėme D. Mikužytės pieno ūkyje.

Pagaliau rudgalviškės ūkininkės D. Mikužytės gyvuliai žiemoja naujame tvarte. Ši jos svajonė pildėsi skausmingai.

„Spalio pabaigoje jau teko suvaryti galvijus, nes užsnigo“, – šypsodamasi pasakojo D. Mikužytė, meiliai žvelgdama į įmitusius galvijus, ramiai rupšnojančius pašarą. Karvidėje, kurioje 75 vietos, įrengta mėšlo šalinimo sistema, girdyklos. Pasiskolinusi pinigų, ūkininkė nupirko kiliminę dangą, kad gyvuliams nereikėtų gulėti ant betoninių grindų. Tai kainavo apie 20 tūkst. litų. Tačiau ne visi galvijai prisitaikė prie europietiškų patogumų – porą karvių teko parduoti.

Ir ūkininkei keista, kad jau nebereikia rankomis girdyti, kuopti visą tvartą. „Dabar skystas mėšlas į rezervuarą pašalinamas siurbliais – netrunka nė valandos, ir tik kas antrą dieną“, – pasakojo D. Mikužytė.

Visgi sunkaus rankų darbo dar yra: arkleliu atsitempia pašarų rulonus ir pašeria gyvulius. Nėra melžimo linijos – 37 karves pamelžti melžimo aparatais, pieną supilstyti į bidonus prireikia pustrečios valandos. Vienai ūkininkei apsidirbti sunku. Ji apgailestavo, kad Rudgalviuose nerandanti pagalbininko, kuris dirbtų taip pat sąžiningai, kaip ir ji, nors bedarbių netrūksta.

Karvidėje tebedirba statybininkai – iki vasario turi baigti pagalbines patalpas – tik tuomet įkurtuvės.

Ūkininkė pasakojo, jog karvidės pastatas, mėšlo rezervuaras, siurbliai kainavę 650 tūkst. Lt, o pagalbinėms patalpoms įrengti prireikę dar 158 tūkst. litų.

Nemažą sumą įsiskolinusi statybininkams D. Mikužytė nusiteikusi optimistiškai: šiemet uždirbsianti ir atsiskaitysianti su jais. Ji beveik nebesitiki atgauti 150 tūkst. Lt iš pirmosios statybos įmonės, nevykdžiusios įsipareigojimų, nors teismas ir priteisė grąžinti. „Nemokytas žmogus esi, tai ir apgaudinėja“, – išsprūdo jai.

Ūkininkė planuoja naujajame tvarte ateityje įrengti melžimo linijas. Norėtų pasinaudoti europine parama, kurios niekada nebuvo prašiusi. Norėtų ir mobilios melžimo aikštelės, kuri palengvintų darbą ganiavos metu.

D. Mikužytė džiaugėsi, kad praėjusiais metais primelžė daugiau pieno nei ankstesniais. Kontrolės duomenimis, pernai vidutiniškai iš karvės primelžė po 5 922 kg pieno, kurio riebumas 4,28 proc., baltymų – 3,13 proc. Pasak specialistų, tai geras pienas.

D. Mikužytė prisipažino, kad jai labai patinka gyvuliai, nuo jaunumės prie jų įpratusi. „Ne pinigai, o gyvuliai man rūpi. Mažai už pieną moka, bet kiek gaunu, tiek užtenka. Tik man gaila parduoti užaugintą gyvulį – sunku su juo išsiskirti“, – prasitarė moteris, vardais vadinanti savo raguotuosius augintinius.

Ūkininkė pasiguodė, kad rudenį teksią mažinti gyvulių skaičių, nes trūksta žemės. „Nuosavos turiu tik 4 hektarus, o nuomoju 45 ha“, – sakė ji.

Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, pasveikinusi D. Mikužytę su Naujaisiais metais, kalbėjo apie jos pasiaukojamą darbą. „Daugiau nei du dešimtmečius ši ūkininkė sunkiai dirbdama susitaupė pinigų ir juos investavo į karvidę. Nuoširdi pagarba šiai darbštuolei“, – sakė seniūnė.

Virginija LAPIENĖ