Vėl mums suka galvas
Rinkimai artėja ir pretendentai į Seimą jau kedena plunksnas, dalyvauja įvairiose šventėse, rėžia kalbas. Mes, rinkėjai, klausomės ir galvas kraipome. Ką rinkti, kuo tikėti?
Juk jau esame nusivylę, dažniausiai partijų rinkimų programose gausu nieko neįpareigojančių pažadų: „sieksime, skatinsime, ieškosime, siūlysime, didinsime, remsime, propaguosime“ ir panašių. Prieš kiekvienus rinkimus žmonės maitinami pažadais apie „gražesnį ir šviesesnį rytojų“, tačiau iš esmės niekas nesikeičia. Dalis gyventojų jau seniai nebetiki politikų pažadais, todėl rinkimų dieną net neina balsuoti. Daugumos įsitikinimu, kokia partija beateitų į valdžią, situacija mažai keičiasi.
Per 30 metų žmonės regėjo daugybę politikų, girdėjo daugybę jų pažadų, bet kaskart, artėjant naujiems rinkimams, piliečiai vis dar tikisi akivaizdesnių pokyčių. Daugelis kandidatų dosniai žada ir žada, tik pamiršta pridurti, kad tam reikia daugybės pastangų ir finansų.
Ypač koronaviruso pandemijos laikotarpiu niekas negali žinoti, kokia realybė formuojasi pasaulyje, kokioje realybėje teks gyventi Lietuvai, dirbti jos Vyriausybei artimiausiais metais ar net mėnesiais. Dar nieko nežinodami į Seimą pretenduojantys politikai savo kalbose jau mini galimas koalicijas, dalijasi ministerijas, kitus svarbius postus. Ir, žinoma, žarsto rinkėjams skambius šūkius. Neatsakingus neįgyvendinamų pažadų šūkius. Todėl euforijai atslūgus lieka tik nusivylimas.
Rimas POVILIŪNAS
