Verslas

Agluonėniškis ekologinio ūkio šeimininkas naudojasi europine parama

Vienas iš jauniausių Klaipėdos rajono ūkininkų Antanas Lučinskas dirba per tūkstantį hektarų žemės. Pasirinkęs augalininkystę, jis puoselėja ekologinį ūkį, kurio centras – Agluonėnuose. Nuo praėjusio rudens ūkininkas ėmėsi ir pienininkystės. Įsigijęs techniką, gamina biokurą. Ūkio plėtrai naudojasi europine parama. A. Lučinskas žinių įgyja dalyvaudamas žemdirbių mokymuose, renginiuose, jis domisi naujovėmis, žemės ūkio politika.

Nuo vaikystės pažįstamas skonis

Iš Kintų seniūnijos kilusiam A. Lučinskui nuo vaikystės pažįstamas žemdirbio gyvenimo skonis. Pasak jo, ūkininkavimas perduodamas iš kartos į kartą: ūkininkavo seneliai, tėvai sukūrė pieno ūkį. Dėdės taip pat pasirinkę ūkininko dalią.

„Nuo dvylikos metų vairavau „Belorus“ – padėjau kaimo žmonėms, pinigų užsidirbau. Labai patiko technika, – šypsojosi 29-erių metų vyras. – Nuo mažens mane tėvas mokė dirbti, suprasti pinigų vertę. Ūkyje aš turėjau pareigas ir už darbą gavau atlyginimą. Devyniolikmetis pradėjau dirbti savarankiškai, kolegijoje studijavau agropramoninę prekybą. Mano diplominis darbas – „Pieno ūkio modernizavimas“.

Jaunojo ūkininko ūkį A. Lučinskas įregistravo 2010 m. „Buvau užsidirbęs pinigų – nusipirkau 50 ha žemės, seną traktorių „Kirov“ bei žemės ūkio padargų, – pasakojo jis. – Pasirinkau ekologinį ūkininkavimą, nes brangios trąšos.“

Pirmaisiais metais pasėjo 120 hektarų javų. Jo teigimu, nuo to laiko pradėjęs bristi į skolas – skolinosi iš fizinių asmenų, nes bankai jaunam ūkininkui nepadėję.

„Pirmaisiais metais nukūliau tik 40 ha, – neslėpė jis. – Supratau, kad reikia įsigyti kombainą. Juk kasmet sėjau didesnius javų plotus: pernai – 700 ha, o šiemet deklaruosiu per 1 000 ha pasėlių ir pievų. Taigi neseniai išsimokėtinai nusipirkau kombainą.“

Didžiąją dalį žemės ūkininkas nuomoja – nuosavos tik apie 100 ha turi. Ji nupirkta Šalpėnų, Liepaičių kaimuose, Veiviržėnų seniūnijoje, Stragnuose, Priekulės seniūnijoje, o A. Lučinsko ūkio centras – Agluonėnuose. Taigi žemę nuomoja Vanaguose, Šaukliuose, Ažpurviuose. Pasak ūkininko, čia esančios smėlio, priesmėlio dirvos tinka ekologiniam ūkininkavimui. A. Lučinskas kalbėjo, jog dabar stengiasi žemės nusipirkti Agluonėnuose, Pėžaičiuose, o įsigytą atokesniuose kaimuose parduoda šalia ūkininkaujantiems žmonėms.

Praėjusį rudenį ūkininkas su žmona Inga ir dukrele Urte apsigyveno Agluonėnuose – nuomoja būstą, o ateityje planuoja statyti namą.

Nusipirko karvių fermą

„Esu Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys. Važiavome į Vokietiją pasidairyti po ekologinius ūkius, pasimokyti, – pasakojo A. Lučinskas. – Be to, asociacijai padedant, galėjau vežti į Vokietiją parduoti ekologiškus grūdus – ten mokėjo 20 proc. brangiau nei Lietuvoje. Pernai ten pardaviau 150 tonų avižų, o mūsų šalies grūdų supirkimo įmonėms – 400 tonų kvietrugių.“

Ūkininkas pasakojo, kad pernai bandęs auginti sojas, tačiau nesėkmingai: pasėtą kultūrą teko panaudoti šienainio gamybai.

A. Lučinskas pasakojo kasmet plečiantis savo ūkį – neseniai ėmėsi ir pienininkystės. Pernai rudenį įsigijo 30 melžiamų karvių su tvartais. Tapęs Lietuvos mėsinių galvijų gerintojų asociacijos nariu, planuoja Vokietijoje pirkti 50 veršingų telyčių. Gyvuliams reikia pievų – nauda sėjomainai, o mėšlu, srutomis tręšiu laukus“, – kalbėjo ūkininkas, pridūręs, jog pieno ūkis – ne ekologinis, nes žaliavinio pieno kaina labai smukusi. Jis tikisi palankesnio naujojo žemės ūkio ministro požiūrio į ekologinį ūkininkavimą, nes šie ūkininkai laikomi „sofos“ ūkininkais, gyvenančiais iš tiesioginių išmokų už ekologinį ūkininkavimą (740 Lt/ha).

Skolinasi iš banko

Ūkiui plėsti jis naudojasi europine parama. Pirmaisiais metais dalyvavo Kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir, parengęs projektą, gavo paramą naujam traktoriui „Kubota“ įsigyti. Tačiau A. Lučinskas apgailestavo pasirinkęs pigų, nors galingą. Dabar jis turi keliolika traktorių, iš kurių 5 vakarietiški, nors nenauji.

Pernai jis taip pat dalyvavo šioje programoje – parengęs projektą, gavo paramą įsigyti biokuro smulkinimo techniką, kainavusią per milijoną litų, tačiau 65 proc. kompensavo. „Dabar esu Medicinos banko klientas“, – sakė agluonėniškis.

Turėdamas techniką, šią žiemą smulkino laukuose, melioracijos grioviuose augančius nesaugotinus medžius ir krūmus. „Biokurą parduodu Šilutės ir Klaipėdos katilinėms“, – sakė ūkininkas, akcentuodamas, jog tai ne sezoninė gamyba – smulkins visus metus ir masę kaups. Šiemet planuoja išvalyti 100 km melioracijos griovių.

A. Lučinsko ūkyje dirba 9 darbininkai. Bet nerimauti verčia vėluojantis pavasaris. „Jeigu staiga atšils, baisoka, kad išdžius dirvos. Darbai supuls į krūvą – dieną naktį reikės dirbti, technika gali lūžti. O juk pavasarį praleista diena, rudenį – savaitė“, – kalbėjo jis.

Rudenį pasėjęs 700 ha kvietrugių ir rugių, šį pavasarį planuoja sėti 500 ha įvairių kultūrų: žirnių – 100 ha, sojų – 50 ha, pupų – 100 ha, kvietrugių – 200 ha, miežių – 50 ha. Beje, įsigijo įrangą miežinių kruopų gamybai.

Virginija LAPIENĖ