Verslas

UAB „Agrovet“ per dvidešimtmetį išgyveno ir nuosmukius, ir pakilimus

Kretingališkis verslininkas Augenijus Gudžiūnas visada tikėjo tuo, ką daro. Tad, nors kiti abejojo, 1992 metais jis ėmėsi iniciatyvos įkurti UAB „Agrovet“. Tuomet bendrovė buvo maža, dirbo tik 4 žmonių kolektyvas, tačiau turėjo didelių siekių, kuriems buvo lemta išsipildyti. Dabar „Agrovet“ yra viena pagrindinių mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje, kasdien pajėgi mėsos gaminiais aprūpinti 660 000 žmonių. Apie pakilimų ir nuosmukių kupiną dvidešimtmetį versle kalbamės su „Agrovet“ vadovu A. Gudžiūnu.

Lygino su kamikadze

– Kokia buvo pradžia?

– Tarybiniai laikai baigėsi. Atsirado noras susitvarkyti gyvenimą pagal savo poreikius. O jų išties buvo, juk artėjo trisdešimtmetis, šeima, vaikai, norėjosi susikurti patogią buitį, kasdienį gyvenimą. Be to, svarbus buvo troškimas realizuoti savo idėjas. O verslas atveria daug galimybių. Tačiau prieš dvidešimt metų norą įkurti bendrovę daug kas traktavo kaip kamikadzės poelgį. Vis dėlto 1992 m. balandžio 14 d. buvo užregistruota UAB „Agrovet“, tada dirbau aš, pavaduotojas, buhalterė ir traktorininkas. Nuo tada sukuosi versle, kuris, kaip sakoma, yra amžinas kūrybinis procesas, balansavimas tarp infarkto, idėjos, o stresinė būklė tampa natūrali. Be viso to verslininką visada lydi tikėjimas tuo, ką darai. Tada atsiranda energijos, jėgų veikti, dirbti tiek, kiek reikia.

– Kas paskatino pasirinkti mėsos perdirbimo sritį?

– Pagal specialybę esu veterinaras, turiu daug žinių apie gyvulininkystę, tai mano išsilavinimo sritis. Nereikėjo galvoti nieko nauja. Be to, tarybiniais laikais buvo mada užsiauginti kiaules ir pardavinėti, užsidirbti. Teko ir man kiaulėmis turguje prekiauti, pamačiau, kad pavyksta užsidirbti. Todėl nebuvo sunku apsispręsti.

Svarbiausias – šeimos palaikymas

– Versle sukasi visa Jūsų šeima?

– Šeima užima labai svarbią vietą. Nors kartais nepritariame vienas kito sprendimams, visada palaikome. Be UAB „Agrovet“, šeimos nariai valdo pagrindinius akcijų paketus UAB „Pajūrio mėsinė“, „Kretingalės mėsa“, „Grimeda“, taip pat priklauso ir kavinė „Kukudra“, kuriai vadovauja žmona Daiva. Aš šeimininkauju „Agrovet“, o dukros Milda (28 m.) ir Justė (greitai bus 27 m.) užaugo kartu su verslu ir dabar laiko verslo vadeles minėtose kitose bendrovėse, tačiau tėvo nuomonė taip pat svarbi (juokiasi – aut. pastaba). Sūnus Domantas (15 m.) dirba „Agrovet“, kol kas daugiau prie ūkio. Verslas – mūsų šeimos gyvenimo būdas.

– Kiek šiuo metu turite darbuotojų?

– Keblus klausimas. Jei kalbėsime tik apie „Agrovet“, tai per 100. Tačiau sudėjus visų bendrovių, išeitų apie 700. Anksčiau, kai dirbo 50–100 žmonių, visus pažinojau, tačiau šiuo metu ne pats priimu visus į darbą, daug sprendimų tenka pagrindinei komandai, todėl pažįstu ne kiekvieną.

– Kokia yra metinė „Agrovet“ apyvarta?

– 200 mln. Lt per metus.

Orientuojasi į eksportą

– Kokius iššūkius bendrovei tenka įveikti šiuo metu?

– Lietuvoje yra pastatyta tiek įmonių, kad būtų galima pamaitinti 10 mln. gyventojų, o sako, kad lietuvių jau net 3 mln. nebeliko. Mat pasiekė Europos parama, daug investuota ir dabar pajėgumai viršija vietinės rinkos poreikius. Todėl pagrindinė mūsų kryptis – eksportas. 45–50 proc. produkcijos iškeliauja į kitas šalis. Yra kelios pagrindinės eksporto kryptys, nes pasirinkti vieną būtų rizikinga, juk niekada nežinai, kaip viskas gali pakrypti. Mes eksportuojame į Europos Sąjungos šalis, taip pat vadinamąsias trečiąsias šalis, vienas iš pagrindinių partnerių yra Rusija, produkcija pasiekia ir Kazachstaną, Baltarusiją, Ukrainą ir t. t. Planuojame eksportuoti ir į Kiniją. Mūsų tikslas – 70 proc. produkcijos parduoti ne Lietuvoje.

Dar viena opi problema – žaliavos stygius. Anksčiau Lietuva buvo gyvulių kraštas, ir dabar galime auginti 3 mln. galvijų, tačiau neauginame, paskerdžiama vos 200 tūkst. per metus galvijų. Tai labai nedidelis kiekis, nors ganyklos pilnos žolės – tik augink. Tačiau neprestižiška, geriau išvažiuoti į norvegijas ir užsidirbti daugiau. Smetonos laikais būdavo auginama netoli 3 mln. kiaulių. Žemė ir dabar leidžia priauginti grūdų 10 mln. kiaulių, tačiau dėl nepagrįstų priežasčių kiaulė tarsi virto žmogaus priešu, niekas nebenori jų auginti. Mat yra paskaičiuota, kad auginti grūdus labiau apsimoka. Ūkininkas, dirbdamas prie grūdo, per valandą uždirba 4 kartus daugiau nei augindamas gyvulį, todėl šiuo atveju reikalingas valstybės įsikišimas.

Tad pagrindinės bėdos tokios – per didelis kiekis bendrovių, užsiimančių mėsos perdirbimu, ir minėtas žaliavos stygius. Todėl esame priversti žaliavą pirkti ne tik iš Lietuvos ir maitinti ne tik savo tautiečius.

Diržus veržėsi ne kartą

– Ar sunkmetis Jūsų bendrovėje – jau praeitis?

– Išties daug kas bankrutavo, tačiau mes išlikome, ir viena iš tai lėmusių priežasčių – geri darbuotojai. Per dvidešimt „Agrovet“ metų diržus teko veržtis 4 kartus. Per sunkmetį buvo aišku: arba mes turime pradėti už mažiau dirbti ir daugiau pardavinėti, arba turime po kelių mėnesių skirstytis. Tad kurį renkamės variantą? O rinktis reikėjo neišvengiamai. Išėjo vienetai darbuotojų, dauguma liko ir dabar tas sunkmečiu suveržtas vadeles jau po truputį atleidome. Darbuotojai ypač pajaučia pagerėjimą, kai sekasi eksporto rinkose.

– Kaip atšventėte bendrovės dvidešimties metų sukaktį?

– Sukvietėme visus darbuotojus į Kretingalės slėnį. Dalyvavo apie 450–500 žmonių. Visi pasiskirstė komandomis, vyko aibė žaidimų, žmonės buvo geranoriškai, linksmai nusiteikę. Šventės pradžioje iškėlėme vėliavą, iššovėme patrankos šūvius. Buvo uždegti du laužai, simbolizuojantys du dešimtmečius, o vakare dangų nutvieskė fejerverkai, kurie asocijuojasi su ateitimi, perspektyva. Visus linksmino dainininkas Žilvinas Žvagulis ir grupė „Studentės“ su Pauliumi. Darbuotojai sukūrė ir „Agrovet“ himną, kuriame yra žodžiai „Mokam dirbti, mokam švęsti“, tad kiekvienam to linkėčiau. Pirmiausia reikia gyventi, o jei prie to gauni tokią laimę dirbti įdomų darbą – tai jau Dievo dovana.

Agnė ADOMAITĖ