Žemdirbiams drausti pasėlius ir gyvulius – palankesnės sąlygos

Žemdirbiai dažniausiai linkę draustis javus ir rapsus.

Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus duomenimis, siekdami suvaldyti riziką dėl nenuspėjamų orų, praėjusiais metais pasėlius rajone apsidraudė dvigubai daugiau ūkininkų negu užpernai. Pasak šio skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Jurgutienės, žemdirbius sukrusti paskatino įsigaliojusios palankesnės draudimo sąlygos. Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ priimamos iki birželio 28 dienos (I etapas) ir nuo rugsėjo 2 iki gruodžio 31 dienos (II etapas), o pagal veiklos sritį „Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas“ – iki gruodžio 31-osios. Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Eurų grįš daugiau

Pasėlius draudžiančios vokiečių bendrovės „Vereinigte Hagel“ filia­lo Lietuvoje vadovas Algimantas Navickas patikino, kad Lietuvoje šiuo metu pasėlius apsidraudusiųjų yra per 800. Tik labai svarbu yra patirtas žalas teisingai įvertinti. Siekiant to, birželio 4 dieną bus organizuojami ekspertų mokymai.

Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensuojamos iš dviejų šaltinių: ES lėšų bei nacionalinio biudžeto. Iš ES lėšų – draudimas nuo iššalimo ir (arba) stichinės sausros padarinių, paramos intensyvumas 70 proc., neviršijant didžiausiųjų nustatytų draudimo įkainių; iš nacionalinio biudžeto – draudimas nuo audros, krušos, liūties padarinių, paramos intensyvumas 50 proc., neviršijant didžiausių nustatytų draudimo įmokų įkainių. Nuo šiol žemdirbiams kompensuojama didesnė draudimo įmokų dalis, kadangi apie 10 proc. padidinti didžiausi kompensuojami įkainiai pagrindinėms draudžiamosioms kultūroms. Paraiškos dėl pasėlių, kaip ir gyvūnų draudimo įmokų dalies kompensavimo, priimamos savivaldybėse, kuriose įregistruotos ūkininkų žemės ūkio valdos. Jas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Fiziniai asmenys turi būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, juridiniai asmenys – įregistravę savo vardu valdą. Detalesnė informacija – Nacionalinės mokėjimo agentūros tinklalapyje www.nma.lt.

Prieš teikiant paraišką – sutartis su draudėju

Parama, kompensuojant dalį draudimo įmokų, teikiama apdraudusiems galvijus, avis, ožkas, ark­lius, kiaules ir naminius paukščius nuo ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių privalo būti išnaikinami visi į rizikos grupę susirgti ta liga patenkantys ūkyje esantys ūkiniai gyvūnai. Ligos protrūkio faktas oficialiai turi būti pripažintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Kritinių ligų sąrašas nuolat plečiamas – dabar jame apie 30 pavojingų ligų.

Taisyklės buvo pakeistos pernai lapkritį, kai patvirtintas didesnis maksimalus draudimo įmokos kompensavimo procentinis dydis: anksčiau buvo kompensuojama 65 proc., o dabar iki 70 proc. draudimo įmokos, neviršijant nustatytos maksimalios kompensuojamos sumos. Draudimo sutarties, įskaitant jos pakeitimus, laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri metai.

Ūkinių gyvūnų laikytojams gali būti kompensuojamos patirtos išlaidos tuomet, jeigu paraiška buvo pateikta iki draudžiamojo įvykio. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo išmokos suma paramos gavėjui negali viršyti draudžiamojo įvykio metu patirto nuostolio dydžio.

Ūkininkas, siekiantis draudimo įmokos kompensacijos, savo vardu Ūkinių gyvūnų registre turi būti įregistravęs laikomus ūkinius gyvūnus. Prieš teikiant paramos paraišką, su draudimo įmone būtina sudaryti draudimo sutartį. Dėl draudimo paslaugų pirkimo galima kreiptis į šias draudimo įmones: AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, ADB „Gjensidige“ Lietuvos filialą, AB „Lietuvos draudimas“. Sudarius draudimo sutartį, draudimo įmoką reikia sumokėti tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos. Prieš sudarydami draudimo sutartį, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi atlikti viešuosius draudimo paslaugų pirkimus.

Galimybė gauti avansą

Paramos lėšoms išmokėti taikomas išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu būdas. Paramos gavėjui suteikta galimybė avansą, t. y. 50 proc. mokėtinos paramos sumos, gauti anksčiau. Tuo atveju, jei apskaičiuota galutinė mokėtina paramos suma yra mažesnė už išmokėtą avanso sumą, paramos gavėjas gautą avansą ar jo dalį privalo grąžinti NMA. Bendra paramos gavėjui išmokėta paramos suma, įskaičiuojant išmokėtą avanso sumą, negali viršyti paramos gavėjui apskaičiuotos mokėtinos paramos sumos.

Jei draudimo sutartis buvo keičiama ar buvo nutraukta, būtina pateikti visus draudimo sutarties pakeitimus. Tuo atveju, jei įvyko draudžiamasis įvykis ir pagal draudimo sutartį buvo išmokėtos draudimo išmokos, būtina nurodyti patirto nuostolio dydį ir pateikti draudimo įmonės išmokėtų draudimo išmokų dydį pagrindžiančius dokumentus.

Dariaus Šypalio nuotr.

Užs. Nr.SL10

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių