Žemės ūkis

Šienapjūtė be trikdžių


Praėjusią savaitę rajono gyvulininkystės ūkių šeimininkai plušėjo laukuose ruošdami pašarą. Jie džiaugėsi geru žolės derliumi, palankiu oru ir stengėsi nesuvėlinti darbų, kad neperaugtų žolynai ir nesuprastėtų pašarų kokybė. Populiariausia žolės dorojimo technologija – šienainio ritiniuose gamyba.


Kapstatų kaime ūkininkaujantys Irena ir Vasilijus Lachajai prižiūri per 200 galvijų. Pašarų gamybai jie paskyrę 120 ha daugiamečių žolynų. „Daugiausia – žolių mišiniai. Šią žiemą iššalo dobilai, bet žolės derlius geras – apie 5 t iš hektaro“, – pasakojo I. Lachaj.


Per savaitę šie ūkininkai jau buvo paruošę apie tūkstantį ritinių šienainio, pagrindinio galvijų pašaro, bet dar trūko 500 ritinių. „Veršiukams būtinas šienas, bet jo reikia ir karvėms, jeigu šienainis drėgnas, – kalbėjo ūkininkė. – Jo turime paruošti 200 ritinių. Šienui tinka smulki pievų žolė – svidrių nesudžiovinsi.“ Ji pridūrė, kad gyvulių pašarui turi pasėję 100 hektarų grūdinių kultūrų.


Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė šienapjūtę pradėjo prieš porą savaičių. Bendrovėje laikoma 830 galvijų, iš kurių beveik pusė – melžiamos karvės. Iš viso reikia sukaupti 3,5 tūkst. tonų pašaro – nušienauti 250 ha žalienų.


„Šiemet vidutinis žolės derlius. Žiemą mišiniuose išnyko dobilai. Motiejukai užaugo, visgi žolė retesnė, – kalbėjo Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės pirmininkas Gerardas Liorenšaitis. – Bet manau, kad užteks pašarų, o jeigu pritrūksime, šienainį gaminsime iš atolo.“


Jis pasakojo, kad praėjusią savaitę buvo sudžiovinę 200 tonų šieno, prikrovę tranšėją – apie 1000 tonų šienainio. G. Liorenšaitis džiaugėsi palankiu oru ir… laukė lietaus, nes dėl drėgmės stygiaus kentėjo atolas, pasėliai.


Balsėniškė ūkininkė Vida Gedmintienė penktadienį sakė, jog didysis darbymetis artėja į pabaigą. Iš 150 ha belikę nušienauti 20 ha daugiamečių žolių. Ūkyje laikomoms 120 melžiamų karvių ir tiek pat prieauglio reikia 3000 ritinių (viename – 600 kg) šienainio. „Jau turime 2000, taip pat 150 ritinių šieno iš reikalingų 200“, – sakė V. Gedmintienė.


Ji džiaugėsi itin gausiu žolės derliumi, palankiu oru šienapjūtei. „Jeigu taip augs ir atolas, pašarų bus pakankamai“, – įsitikinusi ūkininkė.


Judrėnuose ūkininkaujantis Dainius Vilkas, prižiūrintis 50 galvijų, pasiguodė sunkia šienapjūte – tenka plušėti 12–15 valandų per dieną. Tačiau džiaugėsi, kad pavasarį gausiai palijus, užgriuvus karščio bangoms, žolė suvešėjo kaip niekad. „Reikia nupjauti 60 ha – pusė nušienauta. Žolė peraugo – per vėlai pradėjau. Ruošiu šienainį“, – pasakojo ūkininkas nedvejodamas, jog šiemet visi gyvulių augintojai prisišienaus pakankamai.


Peskojų kaimo ūkininkas Manfredas Skroblys šienapjūtę baigė gegužę. Jo teigimu, kuo jaunesnė žolė, tuo daugiau įvairių maisto medžiagų joje yra. Iš pirmos žolės pašarą ruošiąs melžiamoms karvėms, o prieaugliui – iš antros ir trečios.


„Antrą savaitę atoluose ganau gyvulius, – teigė jis. – Turime mažai žemės – tik 70 ha daugiamečių žolių nupjovėme.“ Taigi racionaliai išnaudoja – žolę pjauna 3 kartus.


Iš pirmosios žolės paruošęs apie 700 tonų šienainio. „Parą vytintą žolę dedame į kaupus – tranšėjas. Prireikia ir konservantų. Bet tai pigesnė technologija nei vynioti į ritinius, be to, mažesnės laiko sąnaudos“, – pasakojo ūkininkas pridūręs, jog šiemet žolės derlius toks pat, kaip ir ankstesniais metais.


M. Skroblys pasakojo auginantis 20 ha kukurūzų. Pernai buvo paruošęs 700 t siloso, o šiemet planuoja 850 t. „Kukurūzai – pagrindinis melžiamų karvių pašaras. Jo reikia dėl gyvulių sveikatingumo, produktyvumo. Stengiuosi, kad racione būtų per pusę šienainio ir kukurūzų. Neįsivaizduoju pieno ūkio be kukurūzų“, – sakė ūkininkas.


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių