Žurnalisto pastabos

Kiek mūsų ištirpo

Pirmieji mus pasiekę visuotinio gyventojų surašymo išankstiniai duomenys nemaloniai nustebino: šalyje nebelikę nė trijų milijonų… Mintyse suskambo žinomo atlikėjo Marijono Mikutavičiaus džiaugsmo daina apie tris milijonus: nejaugi tik ji primins, kad neseniai mūsų buvo keliais šimtais tūkstančių daugiau?

Netrukus buvo patikslinta, kad šalyje gyvena 3,05 mln. gyventojų. Ačiū Dievui. Pasirodo, dėl įvairių priežasčių surašyme nedalyvavo vienas procentas žmonių.

Išankstiniais duomenimis, surašymo momentu Vilniuje buvo 539 tūkst., Kaune – 321,2 tūkst., Klaipėdoje – 161,3 tūkst., Šiauliuose – 113,1 tūkst., Panevėžyje – 103,5 tūkst. gyventojų. Taigi iš viso apskaitos metu šalyje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Duomenų apie Klaipėdos, kaip ir kitus rajonus, dar teks laukti metus kitus.

Prieš 20 metų Lietuvoje gyveno per 3,7 mln. žmonių. Nepriklausomybė plačiai atvėrė vartus – dabar visame pasaulyje, net egzotiškiausiose šalyse, atrasi lietuvių. Atsirado galimybė ieškoti geresnio gyvenimo, realizuoti save, pažinti pasaulio kultūras. Šito neturėjo vyresnės kartos žmonės.

Klaipėdos rajonas – vienas iš nedaugelio šalyje, kuriame gyventojų prieaugis iki šių metų nemažėjo, nors sunku rasti šeimą, kurios nebūtų palietusi emigracijos banga. Ne tik kaimuose, bet ir Gargžduose yra stūksančių tuščių namų, butų, besiilginčių užsienyje uždarbiaujančių savo šeimininkų.

Priekulės seniūnijos administracijoje pasiteiravus, kiek gyventojų deklaravo savo išvykimą į užsienį, išgirsti atsakymą: „Daug“. Ir tuoj priduria, kad net čia dirbančiųjų išvykę vyrai, vaikai ar seserys. Beje, Priekulės seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę 8 600 gyventojų, o išvykimą į užsienį – 159.

Sendvario seniūnijoje, kurioje gyvena 4 529 žmonės, išvykimą deklaravo 90. Tačiau nei šiose, nei kitose seniūnijose nėra tikslių duomenų apie emigravusius gyventojus.

Jie dažniausiai tik savo artimiesiems prasitaria, kad emigrantų su duona ir druska nelaukiama nė vienoje užsienio šalyje. Ten dirba kaip išprotėję. Trūkinėja šeimų ryšiai. Vaikai lieka be brangiausių žmonių – mamos, tėvo. Laikini pinigai laimės neatneša. Antai statybininkas pasakojo, jog Lietuvoje uždirbęs tūkstantį litų per mėnesį, o išvykęs į užsienį – keturis kartus daugiau. Tačiau gyvena ne erdviame bute, kaip tėvynėje, o „kumetyne“.

Bet emigracijos banga neatslūgsta, nes mūsų šalyje klesti korupcija, trūksta teisingumo. Kas gali paneigti, kad viena tiesa „viršūnėlėms“, o kita – „apačioms“, kad mūsų valdžios išrinktieji rūpinasi tik savo reikalais. Pasak analitiko R. Rudzkio, pirmiausia reikia parodyti žmonėms, kad valstybei rūpi ir jie, paprasti žmonės.

Ekonomistė A. Maldeikienė rėžė kietai: iš samdomo darbo Lietuvoje neįmanoma išgyventi, kai vidutinė mėnesinė alga – pusantro tūkstančio litų. Jos žodžiais tariant, už tokius pinigus galima sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas, pavalgyti ir iš „Humanos“ nusipirkti drabužių. O iš ko jaunai šeimai susitaupyti būstui? Juk Lietuvoje po palmėmis negyvensi.

Taigi Lietuvoje lieka iš darbo rinkos pasitraukę pensininkai arba riboto darbingumo žmonės. Dėl to didėja santykis tarp dirbančiųjų ir gaunančiųjų pašalpas. O mažėjant dirbančiųjų, šie privalės dirbti našiau.

Šį antradienį Seime numatyta padidinti ir suvienodinti vyrų bei moterų pensinį amžių. Patvirtintos būsimos „Sodros“ ir socialinio draudimo sistemos reformos gairės. Sako, jei nebūtų „Sodros“ reformos, pensijos mažėtų 25 proc., o jos įmokas reikėtų didinti 11 proc.

O socialinės apsaugos ir darbo ministro svajonė, kad Vyriausybė sudarytų tokias sąlygas Lietuvoje, jog žmonės netrokštų išvykti į užsienį, o išvykę ir pasisėmę patirties norėtų sugrįžti.

Niekas nefiksuoja išvykstančiųjų lyties, bet išankstiniais elektroninio surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 200 tūkst. moterų daugiau nei vyrų.

Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriaus duomenys rodo, kad užsienyje daugiausia santuokų sudaryta pernai – 22, 2009 m. – 15, 2008 m. – 18, 2007 m. – 9. Šiemet per 4 mėnesius – 5. Beje, praėjusiais metais lietuvaitės užsienyje tuokėsi su vokiečiais, italais, rusais, alžyriečiais, pasitaikė vedybų su airiu, indu, pakistaniečiu.

Praėjusiais metais emigravusiųjų šeimose gimė 80 vaikų, 2009 m. – 52, 2008 m. – 59, 2007 m. – 52. Šiemet per pirmąjį ketvirtį – 20.

Pastarieji metai demografiniu požiūriu rajone buvo optimistiniai. Antai pernai užregistruota daugiau gimusiųjų nei mirusiųjų, žymiai daugiau santuokų nei ištuokų. Tačiau šiemet per 4 mėnesius užregistruoti 165 naujagimiai ir 205 mirusieji, sudarytos 35 santuokos ir užregistruota 50 ištuokų. Taigi džiaugtis neturime kuo.

Virginija LAPIENĖ