Žurnalisto pastabos
Darė. Ar padarė?
Balandžio viduryje vyks jau nacionaline tapusi aplinkos tvarkymo akcija „Darom“. Prieš kelerius metus kelių iniciatyvių žmonių sugalvota, nevyriausybinių organizacijų palaikyta akcija akivaizdžiai parodė, kad daug rankų didžią naštą pakelia. Pilietiškai nusiteikę žmonės vardan aplinkosaugos aukoja savo laisvalaikį, akciją remia net finansiškai. Taigi, pakviečia daryti ir padaro.
Šią savaitę Ministrų kabinetas pritarė Vyriausybės 2010 m. veiklos ataskaitai, kuri pateikta Seimui. Esą ataskaitoje atsispindi pagrindiniai Vyriausybės pasiekimai ir darbai per praėjusius metus. Taigi, Vyriausybė per metus taip pat darė, bet ar tikrai padarė? Sakoma, kad popierius viską iškenčia – taigi pasižiūrėkime, ar mūsų, Lietuvos žmonių, akimis ši ataskaita yra tik frazių rinkinys, ar iš tiesų reali veikla?
Savo ataskaitoje Vyriausybė pabrėžia, kad tik pradėjus veiklą 2009 metais jai teko įgyvendinti sudėtingus, kartais nepopuliarius, tačiau itin ryžtingus sprendimus, kurie leido stabilizuoti Lietuvos finansinę ir ekonominę būklę. Praėjusiais metais Vyriausybė esą tęsė krizės įveikimo darbus, priėmė būtinus ekonomikos atsigavimui sprendimus, kad šalies gyventojai ir krašto ūkis patirtų kuo mažesnius praradimus. Daroma išvada, kad tai leido pasiekti pagrindinį tikslą – šalies viešųjų finansų sistema nebuvo sutrikdyta, o nuoseklios Vyriausybės pastangos leidusios pasiekti esminių pokyčių ir rezultatų įvairiose srityse.
Kaip vienas iš teigiamų rezultatų minimas atsigavęs eksportas. Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su atitinkamais 2009 metų laikotarpiais, didėjo visus praėjusių metų ketvirčius ir paskutinį ketvirtį rodiklis siekė 17,9 procento (2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 16,3 procento) – tai didžiausias eksporto augimas spalio–gruodžio mėnesiais per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų. Įspūdingi skaičiai, be abejonės, darantys teigiamą įtaką mūsų ekonomikai. Bet ar apmąstytos tendencijos, ką išvežame ir kiek laiko dar turėsime ką išvežti. Pavyzdžiui, dabar intensyviai eksportuojamos medienos išvežimas juk nėra beribis? Bet kažkam visgi knieti, kad medienos išvežimas vyktų nenutrūkstamu srautu. Kaip kitaip paaiškinti dabar stumiamas Miškų įstatymo pataisas, kurios palengvintų galimybes taip iškirsti miškus, kad, anot poeto Antano Baranausko, beliktų kelios apykreivės pušelės. Vyriausybės ataskaitoje iškilmingai teigiama, kad sudarytos sąlygos šalies ūkiui augti. Esą 2010 metų pabaigoje vis labiau buvo matomi ekonomikos atsigavimo požymiai: bendrasis vidaus produktas, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, augo tris ketvirčius iš eilės ir paskutinį ketvirtį rodiklis siekė 4,8 procento (palyginti su 2009 metais, padidėjo 1,3 procento). Nominalusis BVP 2010 metais buvo 94,6 mlrd. litų. Esą pagerintos ir verslo sąlygos, ypač smulkiojo ir vidutinio – iki 5 procentų sumažinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčiai. Verslo gerinimo pastangos įvertintos Pasaulio banko tarptautiniame tyrime „Doing Business“ – Lietuva pakilo trimis pozicijomis ir užima 23 vietą tarp 183 pasaulio valstybių. Žinoma, šie rodikliai nėra iš piršto laužti, bet norėtųsi pilnesnio vaizdo. Kai Vyriausybė dievagojasi gerinanti mokesčių aplinką, kukliai nutylima, kad vieniems gerinama, kitiems prastinama. Konkrečiai – žiniasklaidai, ypač spaudos sričiai, verslo sąlygos pastaruosius kelerius metus tik bloginamos. Tai juk tiesiogiai atsiliepia ir mūsų skaitytojams, kurie didėjant leidybos ir platinimo kaštams, patiria didesnes išlaidas prenumeruodami ar pirkdami spaudos leidinius. Apskritai praėjusieji, Vyriausybės ataskaitoje aptariamieji metai buvo tarsi startas prekių ir paslaugų nežabotam brangimui. Deja, atlyginimų statistika nė iš tolo neprilygsta kainų šuoliui. Apie šią takoskyrą su neslepiama nuostaba prakalbo net finansų ekspertai. „Jeigu pažiūrėtume, kaip gyvena žmonės Lietuvoje, to neįmanoma statistiškai suprasti, nes nesusiveda galai. Juk yra išlaidos, yra pajamos, ir jos turėtų kokiame nors taške susikirsti. Tačiau mes matome, kad išlaidos pragyvenimui regionuose smarkiai auga, auga ir indėliai. Pinigų ekonomikoje tarsi daugėja, bet pajamų prasme mes to nematome ir už tas pajamas žmonės neturėtų pragyventi pagal visus statistinius rodiklius. Žiūrint į statistinius rodiklius mes turėtume išmirti kaip musės“, – vienoje televizijos laidoje svarstė DnB NORD banko grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Vyriausybė ataskaitoje iškilmingai sau priskiria dar vieną nuopelną: pernai panaikintos apskričių administracijos. Pripažįstama, kad panaikinta nereikalinga tarpinė valdžios grandis, tarnautojų skaičius sumažintas daugiau kaip 1000. Kad apskričių administracijos yra per didelė prabanga šalies biudžetui ir per maža nauda jos gyventojams, aišku buvo nuo pat jų įsteigimo. Nė vienas net nepastebėjome, kad mums pritrūktų apskrities valdininkų paramos. Kol Vyriausybė susiprotėjo „apšluoti“ tarpines valdžios grandis, deja, prireikė net penkiolikos metų! Taip ilgai darė, kol bent vieną akivaizdų darbą padarė…
Vilija BUTKUVIENĖ
