Žurnalisto pastabos
Tarp minimumo ir maksimumo
Praėjusiais metais žemiau skurdo ribos gyveno kas penktas šalies gyventojas – 690 tūkst. žmonių. Per šiuos metus, vadovaujant dabartinei valdančiajai daugumai, skurdo rizikos lygis išaugo 0,6 proc. ir siekė 20,6 proc.
Statistikos departamento duomenimis, atėmus socialines išmokas, skurstų beveik trečdalis šalies gyventojų – 29,4 proc.
Beje, skurdo rizikos riba buvo 831 Lt per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 1 746 Lt – šeimai, kurioje du vaikai iki 14 metų ir du suaugusieji. Suprasti, koks tokio gyvenimo skonis, gali tik tas, kuriam lemta atsidurti tokioje padėtyje.
Dviejų sūnų mama, išliejusi savo nuoskaudą, kad negalinti sudurti galo su galu, tvirtai pareiškė, jog nusprendusi važiuoti uždarbiauti į užsienį. Kadangi vyras nežinia „kur nakvojantis“, savo vaikais visai nesirūpinantis, paauglius paliksianti savo mamai, ne itin stiprios sveikatos pensininkei.
Sūnus mylinti, jų ateitimi besirūpinanti moteris pro ašaras tvirtino, jog kitos išeities nesą: iš minimalios algos ji neišgalinti aprūpinti vaikus tuo, ko jiems labiausiai reikia mokykloje, jų mėgstamai veiklai, išlaikyti būsto ir grąžinti paskolą bankui. Taigi dar vienas potencialus emigrantas iš Klaipėdos rajono. Gal pavyks rasti skalsesnės duonos.
Jau šią savaitę pasklido žinia, kad valstybinės įmonės, kurioje dirba ši moteris, vadovui žada padidinti mėnesinę algą nuo 5 tūkst. Lt iki 10 tūkst. Lt. Ministras neišsisukinėdamas paaiškino, kad už dabartinę algą – 5 tūkst. litų, gali dirbti tik bepročiai ir vagys. Padidinti vadovo atlyginimą žadama neatsižvelgus į darbuotojų algą – minimalią. Du niekada nesueisiantys poliai – minimalus ir maksimalus. Vidurio nėra.
O kiek mūsų šalyje dirba „bepročių“ ir vagių?
Žiniasklaidos erdvėje sklando, jog visoje Lietuvoje yra apie tūkstantį milijonierių. Tiksliai suskaičiuota, kad vien tik 141 narį turinčiame Seime jų – 37, arba 26 proc. Sako, šie užrietę nosis dėl savo didelių turtų prieš tuos, kurie sukaupę mažiausiai. Tarp daugiausia ir mažiausiai turtų deklaravusiųjų atskirtis didelė. Neturtingiausių Seimo narių dešimtuke yra turinčių pinigų, bet jų turtai yra nuo 10 iki 300 kartų mažesni nei tų 37 milijonierių parlamentarų.
Neturtingieji seimūnai jaučia turtuolių užgaulius žvilgsnius, girdi už nugaros rėžiamas replikas. Kai kurie tiesiai šviesiai drožia į akis, jog prastas parlamentaras, jeigu tiek metų dirbdamas Seime nesukaupė didelės pinigų sumos. Dėl to negalėtų ir valstybei svarbių įstatymų priimti. Kitaip tariant, nesugeba valstybės valdyti.
Milijonieriai elgiasi išskirtiniau nei neturtingi parlamentarai. Tai argi jie gali suprasti žmogų, gyvenantį iš kelių šimtų litų? Juk jie nežino, kiek kainuoja maisto produktai… Kažkas išmintingai apibendrino: prieš 20 metų Seimą buvo galima laikyti visuomenės veidrodžiu. Dabar išlikę keli parlamentarai per tą laiką negali pasigirti dideliu turtu.
Vienas neturtingas Seimo narys tikino, jog iš kelių tūkstančių litų algos per mėnesį negalįs sutaupyti juodai dienai. O ką daryti žmogui, kurio alga – 800 litų prieš mokesčių atskaitymą?
Tačiau ne visiems sunki seimūno dalia. Antai Seimo narys, dvynukų tėvelis, sostinės centre įsigijo daugiau nei pusę milijono kainuojantį butą ir tylėjo, kol šio fakto neatkapstė žiniasklaida. Ir kodėl reikėjo slėpti, jeigu sugebėjo iš seimūno algos – 5 200 litų per mėnesį įsigyti tokį turtą?
Pastaruoju metu Premjeras prabilo ketinantis didinti minimalią algą 100 ar 200 litų. Valdžia susirūpino mumis – padidins minimalią algą? Įteisins didesnį minimalų atlygį? Gera valdžia?..
Minimali alga turėtų būti tokia, kad iš jos žmogus galėtų gyventi oriai.
O kas žadama dabar?
Prasidėjo diskusijos, kad minimalios algos padidinimas bus naudingas valdininkams ir tarnautojams, Vyriausybei, bet ne paprastam žmogui. Banko ekspertai tikina, jog verčiau padidintų neapmokestinamų pajamų dydį. Tada būtų naudingiau žmogui, o ne valdžiai. Ne, ne paprastas žmogus jai rūpi – tegul tie „bepročiai“ dirba už kelis šimtus litų… O vagims erdvės plačios…
Virginija LAPIENĖ
