Žurnalisto pastabos
Į rinkimus – per prievartą?
Vieną dieną per žinias nugirdau, kad Seimo milijonierius Valdemaras Valkiūnas siūlo Lietuvoje įteisinti privalomą balsavimą. Iš šio siūlymo daugelis parlamentarų tada pasišaipė. Aš taip pat pagalvojau, kad idėja kvaila. Bet niekada nesakyk niekada. Kvailos idėjos mūsų valstybėje turi tendenciją plisti lyg virusai. Taip nutiko ir šįkart. Netikėtai prievartinio balsavimo šalininkų būrelis Seime gerokai išaugo. Ir nuo kalbų seimūnai jau perėjo prie darbų. Politikai užsimojo pakeisti Konstituciją. Net keturiasdešimt skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų teikia Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti privalomą balsavimą per rinkimus. Konstitucijos 34 straipsnį jie siūlo papildyti nuostata, kad „pasinaudoti balsavimo teise yra privaloma“. Projekto autoriai įsitikinę, kad taip padidėtų rinkėjų aktyvumas, o išrinkta valdžia įgautų daugiau teisėtumo.
Problema dėl rinkėjų aktyvumo mūsų šalyje išties yra opi. Štai praėjusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo šiek tiek daugiau kaip 41 proc. rinkėjų, o į Europos parlamento rinkimus atėjo mažiau kaip 21 proc. balso teisę turinčių piliečių. Prognozuojama, kad į vasarį vyksiančius 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimus ateis vos kas trečias Lietuvos gyventojas.
Tačiau kyla klausimas, ar įteisinus privalomą balsavimą kažkas pasikeistų? Man atrodo, kad rinkėjai nuo to tikrai netaps sąmoningesni ir labiau pasitikintys valdžia. Privalomas balsavimas nenuslopins šiuo metu visuomenėje tvyrančių neigiamų nuotaikų valdžios atžvilgiu. Gyventojai yra nusivylę valdžios institucijomis. Paprastam žmogui atrodo, kad nuo jo pasirinkimo rinkimuose niekas nepasikeis, kad ir kas ateis į valdžią, jo gyvenimas nuo to nepagerės.
Netikiu, kad pilietinį sąmoningumą išugdysime įteisinę privalomą balsavimą. Prievarta prie balsadėžių atvaryto piliečio balsavimas bus grįstas ne sąmoningumu, o neigiamomis emocijomis. Netikite? Paskaitykite komentarus internete prie privalomo balsavimo idėją gvildenančių straipsnių. Žmonės šią idėją vertina itin aršiai. Ne vienas komentatorius teigia, kad prievarta atvestas prie balsadėžių vis tiek nebalsuotų, o tiesiog gadintų biuletenius. Net neabejoju, kad taip ir būtų. Tuo labiau, kad turime pavyzdžių. Privalomas balsavimas yra įteisintas keturiose Europos Sąjungos valstybėse – Kipre, Graikijoje, Belgijoje ir Liuksemburge. Statistika rodo, kad sugadintų biuletenių skaičius šiose šalyse yra didesnis nei tose šalyse, kuriose balsavimas nėra privalomas. Lietuvoje ir taip jau sugadinama apie 5-6 procentai biuletenių, ar reikia tą skaičių didinti?
Dar vienas neigiamas privalomo balsavimo aspektas – rinkėjai, dalyvaujantys rinkimuose ne savo noru, per daug nesidomi politika, todėl net jei ir negadina biuletenių, tai kandidatų sąrašuose žymi bet kokius asmenis. Todėl man sunkiai suvokiama, kad įteisinus privalomą balsavimą valdžios institucijas formuotų visai politiniu gyvenimu nesidomintys žmonės. Politikos suvokimo lygis Lietuvoje ir taip nėra aukštas, per rinkimus žmonės dar neišmoko rinktis atsakingai. Todėl jau geriau asmenys, kurie nesugeba atsakingai rinktis, tegul nedalyvaus rinkimuose, negu prievarta eis prie balsadėžių ir balsuos už bet ką.
Tiesa, prievartinio balsavimo šalininkai lyg ir turi vieną logišką argumentą. Anot jų, kai mažas rinkėjų aktyvumas, keli šimtai tūkstančių balsuoti atėjusių piliečių primeta savo valią trims milijonams. Tad, jei Seimą išrenka mažiau nei pusė balso teisę turinčių asmenų, toks Seimas ir jo sudaryta Vyriausybė tarsi nevisavertė, nes neatstovauja gyventojų daugumai. Tačiau šis argumentas manęs neįtikina. Visiškai sutinku su savaitraščio „Veidas“ žurnalisto Audriaus Bačiulio mintimi, kad demokratija nuo savo atsiradimo dienos remiasi principu, kad balso teisę turi tik savarankiški ir veiksnūs gyventojai, tad daugelį amžių demokratines valstybes valdydavo mažuma jų piliečių. Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose, vienoje šalių, kurioje demokratija yra veiksmingiausia, iki šiol rinkimuose dalyvauja tik tie, kurie užsiregistruoja. Nesiregistravusieji net neskaičiuojami rinkėjais. Man tokia sistema atrodo logiška, nes tokiu būdu tie, kurie nenori dalyvauti rinkimuose, iš anksto sutinka, kad jiems bus gera bet kokia valdžia, kurią išrinks aktyvioji į rinkimus einanti visuomenės dalis.
Jei nenorime, kad už mus valdžią rinktų kiti, nepamirškime pasinaudoti savo teise dalyvauti demokratiškame valdžios rinkimo mechanizme. Jau po keleto mėnesių savivaldybių tarybų rinkimuose turėsime galimybę išsirinkti sau artimiausią valdžią. Nepraleiskime jos.
Milda JUDELYTĖ
