Žurnalisto pastabos
Mokslinčius – užsienin
Maloniausia prabėgusios savaitės naujiena – įteikiant brandos atestatus pagerbti geriausi 2010-ųjų Klaipėdos rajono abiturientai. Antri metai stiprinama mūsų laikraščio iniciatyva pastebėti ir įvertinti gabius rajono moksleivius, tuo įtvirtinant mokslo prioritetą, grąžinti sąvokai „geras mokinys“ tikrąją vertę.
Mes labai džiaugiamės, kad „Bangos“ idealistinę poziciją skirti penkiems abiturientams, geriausiai išlaikiusiems valstybinius egzaminus, 1000 litų premijas suprato didžiausia rajono įmonė „Mars Lietuva“. Skirtingai nei kai kurios kitos didelės bendrovės, prisidengiančios sunkmečiu ir, pavyzdžiui, nebeperkančios kelialapių paauglių vasaros stovykloms. „Krizė yra krizė – ją turi jausti ir vaikai“, – pamokomu tonu „Žilvičio“ poilsiavietės direktoriui atrėžė milijonierių sąraše esantis vieno koncerno vadovas, dabar besigviešiantis į valstybinį sklypą Vilniuje.
Pernai minint Lietuvos vardo 1000-metį, pirmąkart dviem „Vaivorykštės“ gimnazistams ir trims „Kranto“ vidurinės mokyklos moksleiviams audringų plojimų fone buvo įteiktos minėtos premijos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius nuogąstavo, kad sunkmečio sąlygomis gabiausių abiturientų finansavimo idėja neliktų tik vienkartinė, proginė akcija.
„Mars Lietuva“ prioriteto skatinti jaunuomenę siekti mokslo aukštumų neatstūmė ir šiemet. Tuo dar kartą įrodydama, kad pavasarį bendrovės gauti du apdovanojimai – „Sodros“ padėka už pagalbą užtikrinant valstybinį socialinį draudimą Lietuvos žmonėms ir Nacionalinių socialiai atsakingų įmonių bendruomeniškiausios įmonės apdovanojimas – yra ne reklaminės akcijos, bet realiai ir nuosekliai vykdoma įmonės politika.
Vakar Gargždų parapijos bažnyčioje tradiciškai įteikiant brandos atestatus garbės takas patiestas penkiems geriausiai valstybinius egzaminus išlaikiusiems „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientams: Rustei Karalytei, Ramintai Lygutaitei, Sandrai Stalaučinskaitei, Rimantui Mockui, Gintvilei Valinčiūtei.
„Bangos“ korespondentai „Jauniklių pastogės“ puslapyje pristatė visų rajono mokyklų geriausiai besimokančius abiturientus. Smagu, kad anksčiau minėtas pavardes matome tarp laureatų. Beveik trečdalis tada kalbintų dvyliktokų sakė, kad studijas norėtų rinktis užsienyje. Tokių minčių turi ir kai kurie laimėjusieji „Mars Lietuva“ premijas.
Pavasarį rajone lankęsis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sakė nesureikšminąs abiturientų pasirinkimo mokytis užsienyje. Atseit tai tik į naudą – pasisems naujų žinių, patirties, o atsikandę užsieninio gyvenimo vėl grįšią į Lietuvą. Tad nesą reikalo panikuoti. Na, mes žinome, kad šios Vyriausybės ministrai yra ramūs kaip belgai ir sugeba savo darbų nemokšiškumą paslėpti po žodžių abrakadabra. Tačiau, kai apklausų duomenys rodo, jog net trečdalis abiturientų ir penktadalis bakalauro studijas baigusių absolventų ketina rinktis studijas užsienyje, ar tai nėra rimtas signalas, kad G. Steponavičiaus uoliai stumta aukštojo mokslo reforma yra smarkai taisytina? Kelios perdažytos sienos, nauji liftai, televizoriai universitetų koridoriuose dar nereiškia ministro propaguojamos geresnės mokymo kokybės. Iš tikrųjų universitetai kaunasi dėl finansavimo ir dar iš inercijos išlaiko seno raugo profesorius, abejotinos vertės studijų programas, techniškai atsilikusias laboratorijas, skurdžias naujausiais vadovėliais bibliotekas.
Ketinantieji tolimesnes studijas rinktis ne Lietuvoje nurodo, kad tokį jų apsisprendimą lemia pigesnės studijos, geresnė studijų kokybė, pasaulyje pripažįstamas diplomas bei palankesnės galimybės įsidarbinti. Juk šios priežastys – pakankamas akibrokštas mūsų aukštojo mokslo reformai.
Antradienį Vilniuje vyko akcija „Leiskite mokytis Lietuvoje“, kuri siekė atkreipti visuomenės, valdžios dėmesį į studentų mokesčių už studijas švaistymą, neskaidrų universitetų finansavimą, nepakankamą studijų kokybę. Bet mūsų Vyriausybės ramybė nebuvo sudrumsta. Nė ašara nė vienam ministrui neištrykšta, kad minėti faktoriai jaunuomenę verčia rinktis studijas užsienyje, o vėliau ir nebegrįžti į Tėvynę. Na, ir kas? Juk runkelius valdyti lengviau. Kam mums tie mokslinčiai?..
Vilija BUTKUVIENĖ
