Žurnalisto pastabos

Skruzdėliukai Lietuvai nereikalingi


Ilgai ir sėkmingai dirbo skruzdėliukas, kol kažkas sugalvojo, kad jam reikia prižiūrėtojo. Pastarasis nusprendė įdarbinti ir buhalterį. Šis nustatė, kad praverstų dar 10 darbuotojų. Jų darbui planuoti žūtbūt prireikė dar 5 specialistų. Visų atlyginimams skaičiuoti įdarbinti 5 ekonomistai. Finansams kontroliuoti įsteigta kontrolieriaus tarnyba. Dokumentams rašyti, tvarkyti priimta dar dešimtis žmonių. Visam ūkiui prižiūrėti prireikė nemažai ūkvedžių. Skyrių, poskyrių, tarnybų skaičius pūtėsi tol, kol visi pastebėjo, kad dirba per daug žmonių. Ką atleisti? Vienbalsiai nuspręsta, kad skruzdėliuką… Tai perfrazuotas anekdotas apie biurokratiją, kuris puikiai tinka Lietuvoje susiklosčiusiai situacijai paaiškinti.


Ekonomikos aukso amžiuje mūsų šalyje išsikerojo, išsipūtė ir išpampo ministerijos, apskritys, savivaldybės, įvairiausios tarnybos, tarnybėlės, centrų centrai. Kiek prižiūrėtojų, kontrolierių, finansininkų, analitikų gavo šiltas vieteles aukštuose postuose. Dažnai viską nulemdavo ir, deja, iki šiol nulemia politiniai interesai įvairiuose valdžios lygmenyse, pradedant ministerijomis ir baigiant seniūnijomis. Įdarbinami, nors ir laimėję konkursus, bet ne visada kompetentingi, kvalifikuoti specialistai, kur kas svarbiau, kad būtų „savi“. Tiesa, maža saujelė skruzdėliukų klestėjimo laikais dirbo kaip dirbę, tik kontrolierių, prižiūrėtojų turėjo kasdien vis daugiau ir daugiau. Tad kartais nebežinodavo, kieno nurodymus vykdyti, tad dažniausiai tekdavo atpirkimo ožių rolė.


Kad ir kaip būtų gaila, atėjus sunkmečiui susvyravo ne aukšto rango valdininkų, pareigūnų, patarėjų kėdės, bet skruzdėliukų. Tų, kurie pluša, pluša ir galo nemato. O didieji vadai toliau sprendžia, kaip išbristi iš sunkmečio liūno ir neva vykdydami taupymo politiką be jokių skrupulų viešai svarsto, kuriems skruzdėliukams dabar atimti duonos kąsnį.


Pirmiausia Damoklo kardas pakibo virš mūsų vaikus mokančių pedagogų, virš mūsų sveikata besirūpinančių medikų, virš mūsų saugumą užtikrinančių policininkų, virš mūsų namus nuo gaisrų saugančių gaisrininkų galvų. Kalbu apie tuos paprastus skruzdėliukus, apie paprastus kaimo mokytojus, apie eilinius patrulius, apie eilinius gaisrininkus. Litą prie lito jie skaičiavo ir ekonomikos klestėjimo laikais, o dabar daugelis jų tikriausiai greitai dirbs dar „geresnėje“ vietelėje… Darbo biržoje.


Etatai karpomi ne nuo to galo. Atleidžiami tie, kurie mums labiausiai reikalingi. O įvairiausi kontrolieriai, didieji analitikai taupymą tik imituoja ir keroja toliau. Gūžčioti pečiais verčia, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos struktūra. Ministras Gediminas Kazlauskas turi du viceministrus, du vyriausiuosius patarėjus ir šešis patarėjus. Taip pat yra Aplinkos kokybės departamentas, kuriam priklauso 5 skyriai, Aplinkos strategijos departamentas, kurio valdžioje 3 skyriai, Europos Sąjungos paramos administravimo departamentas (2 skyriai), Gamtos apsaugos departamentas (4 skyriai), Komunalinio ūkio departamentas (3 skyriai), Miškų departamentas (4 skyriai), Statybos ir būsto departamentas (4 skyriai), Teisės ir personalo departamentas (4 skyriai), Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentas (4 skyriai), Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamentas (2 skyriai), dar yra 7 savarankiški skyriai. Įdomu, kiek tokia Aplinkos ministerija mokesčių mokėtojams kainuoja per metus? Iš viso yra net 14 ministerijų, kiekviena iš jų turi savus departamentus, skyrius ir kt. Ar nereikėtų taupymo politikos vadams pagaliau atsigręžti į save? Deja, iki šiol jie kito darže pastebi šapelį, o savajame nemato rąsto.


Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje yra 21 skyrius, dirba 158 darbuotojai. Administracijos direktorius Česlovas Banevičius ne kartą užsiminė, kad sunkmečiu bus peržiūrėtas ir įvertintas kiekvienas etatas. Galvosūkį, kaip sutaupyti, sprendžia ir mokyklų direktoriai, policijos komisariatų, gaisrininkų, medikų vadovai. Reikia tikėtis, kad bent jau mūsų rajone skruzdėliukai bus išsaugoti, o darbą tik imituojantiems įvairiausiems viršininkėliams su gauja patarėjų bus užtrenktos durys.


Juk nesinori, kad skruzdėliukai, kurie yra mūsų valstybės pamatas, pabėgtų svetur. Deja, statistika nėra džiuginanti. Lietuva pagal emigracijos mastą – viena iš pirmųjų Europos Sąjungoje. Augant nedarbui, prabilta apie naują emigracijos bangą.


Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių