Žurnalisto pastabos

Kiškių drąsa


Kai ekonominė ir finansų krizė jau siautėjo pasaulyje, o mūsų politikai siautėjo po Lietuvą rūpindamiesi tik savo kailiu, t. y. siekdami tapti Seimo nariais, Lietuva, atrodo, neturėjo kito rūpesčio – tik savo įvaizdžio kūrimą. Pasirinktas šūkis – Lietuva – drąsių žmonių šalis.


Teiginys apie drąsuolius atseit turėtų sudominti Europos, o ir kitų šalių investuotojus, turistus. Taip išloštume didelę naudą savo šaliai. Nežinau, ar didelė reklaminė kampanija jau sukėlė tą planuotą užsieniečių susidomėjimą palikti savo pinigus Lietuvoje, o tuo pačiu pakelti mūsų visų pragyvenimo lygį. Regis, ne įvaizdžio reklama pritrauks Europos susidomėjimą, o mūsų valdžios veiksmai, kurie diametraliai priešingi paprastai logikai. Prieš porą savaičių dvidešimties didžiausių šalių vadovai galvas surėmę svarstė, kaip išbristi iš krizės liūno. Nieko logiškesnio nesugalvojo, kaip įgyvendinti struktūrines reformas, modernizuoti darbo rinką, didinti našumą bei efektyviai, taupiai tvarkyti viešuosius finansus, taip pat remti verslą, lengvinti jo mokestinę bazę. Netgi Rusijos Dūma palaimino pelno mokesčio mažinimą nuo 24 iki 20 proc. Mūsų šalyje pasaulio galingųjų patirtis įspūdžio nedaro. Mūsų išrinktieji kuria savąjį antikrizinį planą, kurio brutali esmė būtų tokia: pribaik tuos, kurie dar išgali, kurie dar moka mokesčius. Juk esame drąsūs žmonės! Būtina pateisinti tokį propagandinį įvaizdį.


Taigi, išbandymams drąsiai žvelkime į akis.


Kokie tie išbandymai? 2 milijardus litų turėsim sutaupyti, apie 2 milijardus esą bus surinkta reformavus mokesčius, dar milijardas planuojamas pardavus valstybės turimas „Mažeikių naftos“, kitas akcijas.


Kalbėdamas apie antikrizinį planą dar tik būdamas kandidatas į premjerus Andrius Kubilius prasitarė, kad konsultavosi su lietuviais, esą dirbančiais prestižinėse užsienio finansinėse sistemose. Galbūt. Bet įvairios verslo asociacijos vienu balsu tvirtina, kad su jomis niekas nebendravo, nesikonsultavo, kokia yra reali padėtis, neklausė ir nesiklausė. Mano kolegės pažįstama, dirbanti Finansų ministerijoje, telefonu skundėsi esą tarpuvaldžiu nieko neveikia, ryte paplepa su bendradarbiais, išgeria kavos, pavarto laikraščius, panardo po internetą. Nuobodu, nes konkrečių užduočių nėra, o valdiškoje įstaigoje patiems rodyti iniciatyvą nepriimtina. Kai radijas tvirtu balsu pranešdavo apie dar vieną antikrizinę priemonę, o valdančiosios daugumos atstovai televizijos ekranuose rimtais veidais tvirtino esą nėra kitos išeities, kaip tik susiveržti diržus, buvau bepradedanti patikėti, kad apie viską pagalvota. Bet apie viską pagalvoja tik mums gerai žinomas vienas prekybos centras.


Ar antikrizinio plano rengėjai pagalvojo apie PVM įstatymo nuostatą, kad šio mokesčio pakeitimas galimas tik po pusmečio, bet ne nuo sausio 1 d., kaip nori antikrizinės programos planuotojai. Arba minėtų lengvatų panaikinimas kai kurioms verslo rūšims prisidengiant vienodų sąlygų rinkoje sudarymu. Pavyzdžiui, lengvatinis PVM tarifas bus panaikintas tokioms jautrioms sritims kaip vaistai, knygų leidyba, spauda. Žiauri akcija, gal žiaurus pajuokavimas: mažiau vaistų įstengs pirkti, daugiau mirs, o nėra žmogaus, nėra problemos. Tiesiog atgimsta stalinistiniai metodai. Mažiau žmonės skaitys knygų, prenumeruos spaudos, bus lengviau valdyti, maišyti žmonių protus.


Gal neskubėkim lietuviškai kaimyniškai trinti rankų: reikia tam verslui uždėti apynasrį, gerai gyvena, tegu moka. Yra antras lazdos galas. Mums visiems tvosiantis bedarbyste. Tarp didžiausių darbdavių išlaidų yra būtent darbo užmokestis su mokesčiais. Tad griebiamasi kraštutinės išeities – atleisti darbuotojus gelbstint įmonės, bendrovės egzistenciją. Deja, kartais aplenkiant Darbo kodeksą. Darbuotojai pastaruoju metu labiausiai bijo penktadienio pavakarės, kai prieš savaitgalį, neleidžiant apsimąstyti, pasitarti įteikiamas pranešimas apie atleidimą… šalių susitarimu. Pasitarusi paprastai būna tik viena šalis.


Antikrizinis planas dar tik ruošiasi startuoti, o bankrotų ratas jau girgžda. Ar nepatrūksime po nauja mokesčių našta? O gal logiškesnis sprendimas būtų nedidinti mokesčių, nevaryti mūsų visų į neviltį? Juk yra neišnaudotų rezervų: pvz., apskričių panaikinimas, o ne tik reorganizavimas, šešėlinės ekonomikos, kuri Lietuvoje sudaro apie 20 proc., legalizavimas ir t.t.


Kas išgyvensim, po metų pamatysim, kurie politikai raportuos, jog pavyko įgyvendinti 5,3 mlrd. Lt biudžeto efektą. Bet koks drąsuolis pripažins klydęs, jei antikrizinis planas nepasiteisins?


Vilija BUTKUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių