Piketuotojas gynėsi nuo baudos už draudžiamus simbolius: esą reiškė palaikymą Ukrainai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose Gargžduose nagrinėta neeilinė byla, kurios pagrindiniu veikėju tapo aktyvus visuomenininkas, piketų dalyvis bei rengėjas Virginijus Partaukas, apskundęs jo atžvilgiu priimtą policijos nutarimą. Juo klaipėdiečiui skirta 400 eurų bauda už tai, kad jis piketo metu esą demonstravo nacistinę svastiką, sovietinę raudoną penkiakampę žvaigždę bei Rusijos Federacijos karinių pajėgų Z simbolį. Pats V. Partaukas su šiuo sprendimu nesutinka ir teigia, kad jo veiksmai buvo laisvo žodžio išraiška, o ne totalitarinių idėjų propagavimas.
Anksčiau ta pati simbolika neužkliuvo
„Manau, aš teisėtais būdais reiškiu palaikymą nuo Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai ir smerkiu Putino režimą“, – praėjusį penktadienį teisme kalbėjo V. Partaukas ir detaliai išdėstė, nuo kada prasidėjo jo ir bendraminčių piketai, smerkiantys Rusijos veiksmus prieš Ukrainą.
Žinomas visuomenininkas prisiminė, kad pirmasis piketas įvyko iki šiol Ukrainoje tebesitęsiančio karo išvakarėse, kai jis su bendraminčiais piketavo prie Rusijos konsulato, reikalaudami konsulo atsiprašyti už Rusijos veiksmus arba, jo žodžiais, nešdintis iš Klaipėdos. Tuomet jokie simboliai esą nebuvo naudoti.
Tačiau, kaip aiškino klaipėdietis, pamatęs, ką išdarinėja Putinas, kad agresija deganti Rusija nesiliauja žudyti ukrainiečius ir viską savo kelyje niokoja tarytum taikydama Hitlerio nacistinės-fašistinės Vokietijos metodus, per kitą piketą prie konsulato, kuris tuomet surengtas po mėnesio – 2022 metų kovo 23 dieną, – nutarė panaudoti kur kas iškalbingesnį plakatą.
Jame buvo pavaizduoti svastika ir Z simbolis, tarp kurių lygybės ženklas, ir užrašyta „Hitler=Putin“, o virš šio užrašo – „Fašizm stop“. Vyras pabrėžė, kad tokių veiksmų tikslas buvo pasmerkti Rusijos imperinius kėslus ir karą, o ne propaguoti totalitarinius režimus. Tačiau plakatas neliko nepastebėtas policijos, kuri, atlikusi tyrimą, vis dėlto jokių pažeidimų, anot klaipėdiečio, tuomet nenustatė ir paimtą plakatą grąžino, nes buvo akivaizdu, kieno pusėje piketuotojai.
„Šį plakatą mes naudojome iki pat šių metų gegužės 9-osios, pavyzdžiui, minėdami karo metines. Policija jį matydavo – atvažiuodavo, užfiksuodavo, tačiau jokių pretenzijų dėl jo turinio neturėdavo“, – teisme nuosekliai visą įvykių eigą dėstė piketuotojas.
Policijos požiūris pasikeitė
Vis dėlto situacija pasikeitė. Nors gegužės 9-ąją piketavusiųjų tikslas, kaip ir anksčiau, neva buvo viešai pasmerkti Rusijos Federacijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą, išreikšti savo pilietinę poziciją dėl Rusijos valdžios veiksmų bei skleisti informaciją visuomenei žodžiu ir pasitelkiant plakatus su įvairiais tekstais, tarp kurių – ir jau minėtasis, šįkart sulaukta kitokios policijos reakcijos.
Anot V. Partauko, prie jo ir bendraminčių, piketavusių prie sovietų kapinių uostamiestyje, atvykusi policija iš jo kolegės paėmė plakatą su atitinkama simbolika, surašė protokolą ir „be jokio tyrimo ekspromtu“ paskyrė 150 eurų baudą. Vyras tikino, kad plakatas su svastika ir kitais simboliais buvo ne kolegės. Ji esą tik laikė jį.
Pasipiktinęs tokiais pareigūnų veiksmais ir, kaip pats sakė, būdamas tikras, kad yra teisus, V. Partaukas gegužės 21 dieną surengė protesto akciją-piketą priešais Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, reikalaudamas grąžinti jo visuomeninio darbo įrankį – paimtą plakatą. Tačiau policija ne tik neatidavė anksčiau paimto plakato, bet dar paėmė ir kitus, kurių turinys, anot klaipėdiečio, aiškiai smerkiantis putinizmą, fašizmą. Taip pat vyrui buvo surašytas protokolas, kad V. Partaukas viešoje vietoje savo plakatais demonstravo nacistinę svastiką, sovietinės raudonos spalvos penkiakampę žvaigždę ir Rusijos Federacijos karinių pajėgų simbolį Z, taip pažeisdamas Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio atitinkamoje dalyje išdėstytas nuostatas.
Birželio 30 dieną dėl šio įvykio priimtas nutarimas, kuriuo protestuotojui, demonstravus minėtą simboliką, paskirta 400 eurų bauda ir konfiskuoti plakatai. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. Partaukas jį apskundė ir prašo panaikinti. Policijos nuomone, kuri išdėstyta teismui pateiktame atsiliepime į skundą, klaipėdiečio „skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas“, paliekant galioti birželį priimtą nutarimą.

Piketo dvasia – nepiktavališka
Šiai istorijai pasiekus teismo stalą, policijos atstovo posėdyje nesulaukta – buvo gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. O štai V. Partaukas į teismą Gargžduose atėjo lydimas ne tik savo bičiulių piketuotojų, bet ir advokato.
„Sąžiningumo, protingumo, proporcingumo principais šioje situacijoje visiškai nekvepia, – nusivylęs teisme kalbėjo 15 metų visuomeninio darbo patirtį skaičiuojantis V. Partaukas, anot kurio, jo piketo dvasia visai kita, nei piktavališkas kažkokios simbolikos demonstravimas. Jis pareiškė viltį, kad teismas įvertins jo nuolatinę veiklą. „Mes esame aktyvūs piliečiai ir tam turime teisę. Aš feisbuku nesinaudoju, tai tie plakatai yra tarsi mano feisbukas. Ir žmonės tai žino, pusė Klaipėdos mane pažįsta, pamatę sustoja, pasiteirauja, kokios problemos šįkart keliamos. Padiskutuojam. Aš manau, kad darau gerą darbą, skleisdamas šitą informaciją. Žinoma, aš nesu profesionalas, žurnalistas, kitais metodais tai darau“, – dėstė teisme klaipėdietis.
Teismui V. Partaukas pateikė savo argumentus. Jis rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniu, kuris garantuoja saviraiškos laisvę, taip pat atkreipė teismo dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, cituodamas bylas, kuriose buvo pabrėžta, kad saviraiškos laisvė taikoma net ir „įžeidžiančioms, šokiruojančioms ir trikdančioms“ žinutėms, jei jos nėra tiesioginė totalitarinių idėjų propaganda. Jis argumentavo, kad vien simbolių demonstravimas neįrodo propagandos, ypač kai kontekstas yra aiškiai nukreiptas prieš totalitarizmą ir karą.
V. Partaukas teismo prašė panaikinti baudą ir grąžinti plakatus. Paskirtą baudą vyras vadino neproporcinga ir per griežta, ypač atsižvelgiant į jo amžių (per 65 m.) bei protesto patriotišką pobūdį.
Nutarimas taps precedentu
Atstovaujamojo poziciją palaikė ir jo advokatas, aiškinęs, kad V. Partaukui negali būti taikomos Visuomenės informavimo bei Švietimo įstatymų nuostatos, nes jis nėra jokios visuomenės informavimo priemonės atstovas ar koks švietėjas.
Taip pat teisininkas atkreipė dėmesį į Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio, pagal kurio 1 dalį nubaustas V. Partaukas, 3 dalyje išdėstytas nuostatas, kuriomis remiantis administracinė atsakomybė už nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą netaikoma. „Pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie padaro šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmenys, kurie naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką (išskyrus dvispalvę (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (šv. Jurgio) juostą naudojančius asmenis), ir Antrojo pasaulinio karo dalyviai, vilkintys savo uniformą“, – rašoma minėtoje straipsnio dalyje. Advokato nuomone, jo atstovaujamojo situacija priskiriama prie šių išimčių, nes jo veikla susijusi su tam tikros informacijos sklaida.
Teisėjas Vandalinas Vainius šiuo metu sprendžia, ar klaipėdiečio piketuotojo veiksmai gali būti laikomi saviraiškos laisve, ar vis dėlto tai yra įstatymo pažeidimas. Teismo nutarimas, kuris turėtų paaiškėti jau rugsėjo 15 dieną, gali nustatyti svarbų precedento pavyzdį, atsakydamas į klausimą, kur yra riba tarp patriotinio protesto ir draudžiamų simbolių demonstravimo Lietuvoje.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.