Sodininkų žvilgsnis į apytuštes obelis
Sodininkystės padėtis Lietuvoje šiemet prasta. Asociacijos „Vaisiai ir uogos“ atstovas prognozuoja, jog obuolių derlius sieks tik 10–15 proc. įprasto, todėl kainos šoktelės. Kokybiškų lietuviškų obuolių šiais metais beveik nebus – rinką užpildys importuoti vaisiai iš užsienio. Tuo neabejoja ir Klaipėdos rajono sodininkai.
Nušalo žiedai – nėra vaisių
Šį rudenį soduose nedaugelis obelų nokina vaisius. Klaipėdos krašte dar gali kai kur jų pamatyti, bet rytiniame, šiauriniame regionuose – graudi tuštuma. Sklinda šnekos, jog Vilniaus turguje už kilogramą alyvinių obuolių prašė 4 eurų. Gargžduose sodininkas mėgėjas juos pardavinėjo dvigubai pigiau. Praėjusį šeštadienį Gargždų turguje obuolių kilogramas kainavo pusantro euro, o už kriaušes prašė 4 eurų.
Užsukus į Agluonėnų bendruomenės sodą prisiobuoliauti nepavyks – apytuštės obelys. Visgi paragauti šių vaisių gali rasti.
Sodininkė Barbora Petkevičienė iš Tilvikų kaimo patikino, kad sode pustuščiai vaismedžiai, nes pavasarį nušalo žiedai. Gal tik penktadalis įprasto obuolių derliaus – šiemet nebus iš ko spausti sulčių, gaminti obuolių sūrių ar kitų gardėsių. „Skinti pradėsime rugsėjo pabaigoje“, – sakė sodininkė.
Šukaitiškis ekologinio sodo šeimininkas Antanas Drungilas pernai jau liepos viduryje alyvinius obuolius vežė į Klaipėdos turgų, o šiemet ir rugpjūčiui baigiantis jais neprekiavo. Pirkėjai klausinėja, kada atveš, kada galės skanauti ‘Auksio’, o šis nejuokaudamas dėsto, jog teks laukti 12 mėnesių.
Drungilų sode ant daugelio obelų reikia įdėmiai ieškoti obuolių – akivaizdu, kad derlius skurdus kaip reta. Ant kai kurių šakų kybo mažyčiai, juodomis apnašomis „papuošti“, keistos formos. „Šalna pakando žiedus ir susiformavo nekokybiški obuoliai“, – pastebėjo sodininko žmona Janina Drungilienė. Tame pačiame sode vienos obelys visiškai tuščios, o kai kur aplipusios obuoliais. „Pernai stebino obuolių gausa, o šiemet – tik penktadalis derliaus“, – apgailestavo A. Drungilas. Per kelis sodininkystės dešimtmečius retai pasitaikė panašių atvejų.
Užderėjo senovinės veislės
Pasak A. Drungilo, šiemet daugiausia užderėjo senųjų veislių obuoliai: antaniniai, pepinai, saldiniai, ananasiniai ir kiti. Tačiau sodo derlius vėluoja mėnesiu. „Pernai ananasiniai skaniausi buvo rugsėjo viduryje, o šiemet neaišku kada“, – kalbėjo sodininkas. Jis džiaugėsi, kad užderėjo antaniniai – gražūs, įprastos formos. „Jeigu nebūtų antaninių, tai reikštų, kad sode obuolių nėra“, – šmaikštavo humoro nestokojantis Antanas. Kiek šiemet kainuos obuoliai, sodininkas nesiryžo prognozuoti. „Gali būti, kad prastos prekinės išvaizdos obuolėlių kilogramas kainuos eurą“, – sakė pašnekovas.
Drungilų sode retai kuri naujoviškos, desertinės veislės obelis aplipusi obuoliais. Ekologiškai užaugintų obuolių laukia ne tik nuolatiniai pirkėjai – jais pasmaližiauti į sodą veržiasi ir laukiniai gyvūnai. Nuo jų negali apsaugoti net vielinė tvora – vis tiek kiaunės, usūriniai šunys randa, kaip įlįsti. Po obelimis pilna jų apgraužtų obuolių.
Mišriame ekologiniame sode veši ir riešutmedžiai – graikiniai, raudonlapiai, bet šiemet riešutauti neteks. Drungilai patenkinti, kad šiemet bent uogynai užderėjo – šilauogės, skaniosios gervuogės. Sveikai užaugintų uogų laukia nuolatiniai pirkėjai uostamiestyje.
Atgaiva sielai
Sodas – tai ne tik vaisiai ir uogos: tai Drungilų dvasios atgaiva. Grožio pajautimu apdovanotiems sutuoktiniams labai svarbi aplinkos harmonija, ramybė. Savo tėviškės sodyboje Šukaičiuose J. Drungilienė saugo senolių pasodintus vaismedžius – garbingų žmonių atminimą. Šioje teritorijoje ji su vyru išpuoselėjo kiekvieną kampelį: sodina gėles, jas išmoningai komponuoja su medžiu, pavyzdžiui, hortenzijos veši vyro sumeistrautame mediniame vazone. Janina pastebėjo, jog hortenzijoms labiau patinka medžių pavėsis nei tiesioginiai saulės spinduliai.
Kasmet sodybos šeimininkai svečius nudžiugina naujais mažosios architektūros elementais. Šiemet žmonos vardadieniui Antanas sumeistravo originalias medines kėdes, bet per Jonines susėsti ant jų sutrukdė lietus ir vėsa.
Iš nuvirtusio seno ąžuolo sklypo pakraštyje, prie keliuko, vyras sugalvojo sudėlioti įvairių kompozicijų. „Kad šis medis prabiltų, daug papasakotų: kaip kadaise žmonės arkliais važiavo per daubą, daug istorinių dalykų atsiskleistų“, – kalbėjo A. Drungilas. Jis atskleidė naujausią savo sumanymą – prie suolelio vynuogių pavėsyje įrengti fontanėlį.
Užtarnauto poilsio sulaukę Drungilai nepoilsiauja – išmoningai gražina aplinką, kad apsilankiusieji patirtų gerų emocijų. Jie puoselėja mišrų sodą, kurio vaisiais ir uogomis aprūpina kokybiškos produkcijos ieškančius žmones. Tai jų stiprybė ir atgaiva.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
