50 metų muzikos mokykla – lyg antrieji namai
Penktadienį Gargždų muzikos mokykloje buvo pagerbtas buvęs jos direktorius Vidutis Normantas, 43 metus vadovavęs kolektyvui ir beveik 50 metų šią įstaigą vadinęs antraisiais namais. V. Normantą, išėjusį į užtarnautą poilsį, pakeitė buvusi jo pavaduotoja Danutė Ruškytė.
„Kolektyvas perėmė mokyklą, turinčią daug pasiekimų, susiklosčiusias tradicijas, kurias mes pasižadame tęsti“, – sakė naujoji Muzikos mokyklos direktorė D. Ruškytė. V. Normantas palinkėjo ne tik tęsti pradėtus darbus, bet ir nebijoti naujovių.
Gargždų muzikos mokykloje ir daugiau pedagogų savo darbą skaičiuoja dešimtmečiais. 50 metų pedagoginio darbo sukaktį šiemet švęs Gargždų muzikos mokyklos mokytoja Viktorija Armanda Stripinienė.
„Bangos“ inf.
Tiesi tarsi styga muzikinio ugdymo vaga
Švietimo reformų sūkuriuose direktorius V. Normantas per keturiasdešimt trejus Gargždų muzikos mokyklai vadovavimo metus su pedagogų kolektyvu išarė ir ilgą, ir plačią, bet, svarbiausia tiesią vagą rajono kultūros gyvenimo baruose. Kiek reikėjo sumanumo vien dalyvaujant respublikinėse dainų ir šokių šventėse!
Reikia prisiminti ir nelengvus permainų metus, kai tuometinei Švietimo ministerijai vadovavo iš užsienio atvykusios lietuvės, kurios ne visai suprato muzikos mokyklų svarbą ir paskirtį. Net siūlė panaikinti tokio tipo mokyklas, muzikinį lavinimą atiduoti į bendrojo ugdymo įstaigas. Pamenu, kaip Žemaitijos krašto švietimo skyrių vedėjai tikrai buvo drąsūs žmonės ir pasiūlė iš JAV atvykusiai Švietimo ministerijos viceministrei apsilankyti Gargždų vaikų muzikos mokykloje ir taip įsitikinti, jog šio tipo mokyklos Lietuvoje turi gerą vardą ir jos labai reikalingos muzikiniam moksleivių ugdymui. Viceministrė, pamačiusi koncertuojančių Žemaitijos krašto vaikų muzikos mokyklų moksleivių muzikinį lygį, atsisakė keistos idėjos. Ir taip muzikos mokyklos mūsų šalyje išliko.
Pamenu, kad ir mūsų rajono vienos kadencijos Taryboje buvo tokių politikų, kurie, pasišovę „sutaupyti“ lėšų, išdrįso siūlyti panaikinti muzikos mokyklą. Tačiau visgi sumanių žmonių, numačiusių ne vieną ėjimą į priekį, dėka mokykla toliau dirbo. O mokyklos vadovui reikėjo su kolektyvu išgyventi, kad tos keistos permainos nepaliktų vaikų muzikinio gyvenimo užribyje. Energingi tuomečiai Veiviržėnų ir Endriejavo bendrojo ugdymo mokyklų direktoriai S. Muižė ir J. Gindulis, bendraudami su V. Normantu, įkūrė muzikos mokyklos filialus. Dėl jų veiklos viename Švietimo ministerijos kolegijos posėdyje nuo tuomečio ministro V. Spurgos gavau pylos. Esą muzikiniam ugdymui per daug buvo skiriamas dėmesys, o technikos būreliai neplėtojami.
Muzikos mokyklos vadovės vairas dabar perduotas ilgametei direktoriaus pavaduotojai Danutei Ruškytei, kuri sukaupusi didžiulę vadybinio ir ugdomosios veiklos patirtį. Manau, kad ji ir toliau ars jau lygią dešimtmečiais išpurentą švietimo veiklos darbų vagą.
Albinas KLIZAS
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys
