Mokinio padėjėjas – su galimybe tapti mokytoju?

Iš kairės – L. Dargužienė ir I. Žemgulytė.

Prieš pat prasidedant 2024–2025 mokslo metams LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino naują Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašą. Naujajame dokumente iki tol buvusi mokytojo padėjėjo pareigybė pervadinta mokinio padėjėju.
Patvirtintos mokinio padėjėjo funkcijos (pareigybės), kurios, lyginant su buvusiomis mokytojo padėjėjo, žymiai praplėstos 9.9. punktu dėl teiktinos pagalbos mokiniui elgtis socialiai priimtinu būdu, taip pat nurodyta prievolė dalyvauti kartu su paskirtais ugdytiniais įvairiuose patikrinimuose dėl žinių tikrinimo.
Kadangi kitų esminių skirtumų lyg ir nėra, manykime, kad taip tiksliau nusakoma šios profesijos atstovo paskirtis – padėti įveikti ugdymosi sunkumus mokiniui, na, o mokytojas jam iškylančius sunkumus turėtų įveikti pats ir be padėjėjo pagalbos…
Gal tai nerealizuota svajonė?
Atlyginimas, švelniai tariant, – ne iš didžiųjų, darbo specifika susijusi su dažna emocine įtampa, užtat reikalavimai ne itin aukšti: turėti ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą ir per 2 metus nuo darbo padėjėju pradžios išklausyti ne mažiau nei 16 valandų mokymus dėl darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčiais mokiniais. Tai kas vis dėlto skatina rinktis mokytojo padėjėjo profesiją? Gal nerealizuota vaikystės ar jaunystės svajonė tapti mokytoju? Atkreipkime dėmesį į tai, kad santykinai nemaža dalis mokinio padėjėjų vėliau renkasi studijas ir patys tampa mokytojais arba švietimo pagalbos specialistais. Štai Gargždų „Kranto“ progimnazijoje pradinių klasių mokytojomis dirba buvusios mokinio padėjėjos Ingrida Lingienė, Džiuljeta Daugintienė ir Ligita Dargužienė; studijuoja ir ruošiasi tapti pradinių klasių mokytoja buhalterinį išsilavinimą turinti Audra Uscilė. Įgijusios pedagoginį cenzą liko mokinio padėjėjomis, tačiau taip pat dirba pailgintos dienos grupėse mokytojomis Danguolė Atienė ir Lina Jurevičienė; ketvirtame kurse psichologiją studijuoja Aurelija Gerulienė; anglų kalbos studijas pasirinko iš Gargždų „Minijos“ progimnazijos (kur dirbo mokinio padėjėja) perėjusi Inga Žemgulytė. Deja, spėjimas apie nerealizuotą vaikystės svajonę nepasiteisino: mano kalbintosios visos kaip viena tvirtina, kad nei svajojusios, nei sapnavusios kada nors tapti mokytojomis. Viskas daug paprasčiau – taip susiklostė aplinkybės.
Tas džiaugsmas nepraeina
Šiais mokslo metais jau trečiokus užsiauginusi buvusi mokinio padėjėja L. Dargužienė sako, jog tie, kurie galvoja, kad mokinio padėjėjo darbas ištisai toks pat, labai apsirinka. Vienaip tenka dirbti pradinėse klasėse, kai tik retkarčiais keičiasi mokytojas, visai kitaip aukštesnėse, kai mokinio padėjėjas kartu su jam paskirtu mokiniu (mokiniais) keliauja per kabinetus pas vis kitus mokytojus. Tik mokinio padėjėjas tuomet ir mato visos dienos vaiko vaizdą, jo nuotaikų ir emocijų kaitą, tai, kokios nuotaikos vaikas atėjo į mokyklą. Viso to nemato klasės vadovas, todėl ne visuomet turi ką pasakyti tėvams, patarti, o štai mokinio padėjėjas gali. O tos pagalbos, patarimų tikrai reikia, nes, jei tėvai namuose nedirbs su vaiku, teigiamų rezultatų sunku tikėtis. Tenka motyvuoti ne tik vaiką, bet ir tėvus. „Matai, kad vaikui stresas vien išgirdus žodį „kontrolinis“, nuramini, kad čia tokia pati užduotis kaip ir anksčiau, tenka nemažai ką apžaisti. Visi labai skirtingi, jau, atrodo, perpratai, kaip su tokiu vaiku reikia dirbti, susiduri su kitu – vėl viskas iš naujo“, – pasakoja Ligita.
Šiuo metu L. Dargužienės ugdomų trečiokų klasėje nėra SUP turinčių vaikų, todėl netenka klausytis mokinių tėvų priekaištų ir nusiskundimų, o turintiems klasėse tokių vaikų tenka išgirsti visko. Formuojant naują klasę, dažni paklausimai: „Ar čia yra spec. poreikių vaikų, jei taip, tai kaip čia tie mūsų vaikai kartu su jais mokysis?“ Ligita įsitikinusi: „Tokie tėvai turėtų žinoti, kad vaiko raidos sutrikimai – dar ne koks nuosprendis, todėl reikia visos bendruomenės mokinių tėvų nuomonės kaitos formavimo.“ Paklausta, kaip sekasi su pirma savo pačios ugdytinių laida, Ligita sako: „Treti metai eina, pažįstu vaikų tėvus, žinau, kaip į kiekvieną atvejį reaguos, jau lengviau.“ Jos teigimu, visus sunkumus atperka vaikų dėmesys, prisirišimas. „Atėjo mergaitė, atsisėdo ant kelių, – pasakoja Ligita, – žiūriu, kas čia už nugaros – ogi visa eilė išsirikiavo, sako, ir mes norim. Taip ir bendrauji: vienas ant vieno kelio, kitas ant kito. Artėja savaitgalis, vieni skuba pro duris, kiti dar prieina, apsikabina, sako, dvi dienas nesimatysime. Matai, kad vaikas nori eiti į mokyklą, matai savo darbo prasmę, Gal todėl kolegės tarsi draugiškai paerzindamos paklausia: „Ar tau vis dar nepraeina tas džiaugsmas?“
Kaip žiūri į savo pareigas
Inga Žemgulytė – ne tik kelias studijų programas baigusi universitetuose, bet jau spėjusi išeiti nemažą gyvenimo universitetą – 9 metus su pertraukomis gyveno ir dirbo Anglijoje. Klaipėdos universitete įgijo turizmo bakalauro diplomą – Gargždų turizmo informacijos centre dirbo 6 metus. Vienus metus dirbo mokinio padėjėja Dovilų pagrindinėje mokykloje. Perėjusi į Gargždų „Minijos“ progimnaziją, ten dirbo mokinio padėjėja ir pailgintos dienos grupės mokytoja. Tuomečio direktoriaus J. Gindulio paskatinta, įgijo pedagoginį cenzą Klaipėdos universitete. Šiuo metu ji Gargždų „Kranto“ progimnazijoje moko anglų kalbos ir pati studijuoja Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Paprašyta prisiminti savo, kaip mokinio padėjėjos, darbą „Minijoje“, Inga pasakoja: „Malonu prisiminti, kai tavo buvę mokiniai sutikę mieste prieina, apsikabina, vadinasi, kažką vis dėlto davei, kažką jiems reiški… Kai ruošiausi išeiti, sužinojo, klausinėjo, kodėl palieku juos… Viskas priklauso nuo to, kaip žiūri į savo pareigas. Vaikai jaučia, kas yra nuoširdus bendravimas, prisiriša… Buvo ir nelabai malonių patirčių, kai SUP turintys vaikai kentėdavo savo bendraamžių patyčias, pašaipas, tekdavo juos apginti.“
Sensorinis kambarys – ne tik atsipalaiduoti
„To momento, kada nusprendžiau mokytis, kas konkrečiai ir kada paskatino, negalėčiau įvardinti. Tiesiog pajutau, kad turiu neišnaudoto potencialo, – sako ketvirti metai psichologiją Klaipėdos universitete studijuojanti Aurelija Gerulienė. – Pajutau, kad atėję vaikai išsipasakoja, sako, kad esu žmogus, su kuriuo jie gali kalbėtis. Gal ir tai paskatino. Vaikai jaučia ir supranta, ką ir kam galima ar ne sakyti, su kuo gali kalbėtis. Bet kuriam jie neatsiveria.“

Būsimoji psichologė A. Gerulienė.


Aurelijos pagrindinė darbo vieta – sensorinis kambarys. Ši patalpa – galimybė vaikams pabėgti nuo pertraukose tarp pamokų esančio triukšmo, šurmulio. Vaikų per pertraukas susirenka net iki 15. Pamokoms skirtą užsiėmimų laiką A. Gerulienė derina su mokytojais. „Šis kambarys – ne tik relaksacija, atsipalaidavimas: čia, skambant pritildytiems raminančios muzikos garsams, gerai mokytis tarimo, skaitom, rašom, visko prisigalvojam. Manau, kad kiekvienas pedagogas sensorinio kambario privalumus išnaudoja savaip, turi susikūrę savo metodikas. Kai kurie čia atėję vaikai sugeba net užmigti. O būna, kad pirmąkart atėję užsinori parėkauti, „pasidemonstruoti“, tuomet senieji mano klientai juos nuramina, paaiškina, kad čia – ne ta vieta“, – sako Aurelija.
Jau bet ko nebeima
Gargždų „Kranto“ progimnazijos direktorė Vilija Lukauskienė sako, kad visi mokykloje dirbantys mokinio padėjėjai yra verti gerų žodžių, pareigingi. Jei tik reikia, teikia pagalbą ir kitiems, be to, padeda paskirtam vaikui atlikti savitvarką, teikia pagalbą pertraukų metu, pagelbsti dėl maitinimo mokyklos valgykloje.
Paklausta, kaip sekasi prisikviesti mokinio padėjėjus (kaip žinia, kituose rajonuose ir didžiuosiuose miestuose jų trūksta), direktorė linksmai atšauna: „Jau nebeimam bet ko, dabar yra iš ko pasirinkti, buvo net 15 kandidačių, priėmėm tik išklausiusias darbo su spec. poreikių turinčiais vaikais seminarus.“ Direktorės teigimu, mokyklos bendruomenė per laiką įsitikino ir specialiųjų lavinamųjų klasių nauda ypatingo dėmesio reikalaujantiems vaikams: šiemet dvi mamos pasiprašė, kad jų vaikai iš bendrojo lavinimo klasių būtų perkelti į specialiąsias lavinamąsias.
Egidijus ŽIEDAS
Autoriaus nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content