Vienur ūkininkus po protesto sutiko su pyragais, kitur – su baudomis

Sėkmingas Lietuvos ūkininkų traktorių žygis į Vilnių ne visiems baigėsi vienodai. Štai Plungės rajono žemdirbiai, sugrįžę iš sostinės, vietos žmonių buvo pasitikti su pyragais, koše ir plojimais. Klaipėdos rajono žemdirbių, kurie dalyvavo protesto žygyje, laukė ne pyragai. Praėjusią savaitę juos aplankė nemaloni žinia: numatytos baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimą Gargžduose.
Užfiksavo eismo pažeidimą
Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkui Vidmantui Buivydui praėjusią savaitę teko apsilankyti Policijos komisariate. Pasirodo, traktorių kolonos judėjimas buvo užfiksuotas socialiniuose tinkluose, ir policija gavo raštišką skundą apie ūkininkus, pažeidusius Kelių eismo taisykles. Mat sausio 22 d. ryte 11 traktorių kolona, išsirikiavusi Savivaldybės aikštėje, po instruktažo pajudėjo į Vilnių. Tačiau iš aikštės išvažiavo neįprastai: vienas traktorius pasuko ne ta kryptimi, o kiti – paskui jį. Taigi, išvažiuodami į Kvietinių gatvę kirto ištisinę liniją.
„Apmaudu, kad taip atsitiko. Suplanuota buvo išvažiuoti kaip ir dera pagal taisykles. Tačiau visiems netikėtai įvyko spontaniškas veiksmas, gal iš susijaudinimo. Juk visgi pirmąkart pakilome į tokį istorinį žygį. Ir ne tik už ūkininkų reikalus, manau, kad daug padarėme ir dėl kitų Lietuvos žmonių. Štai absurdiškai didelis suskystintųjų naftos dujų akcizas juk aktualus ne tik mums. Būtent dėl šio protesto Seime jis bus peržiūrėtas, žymiai sumažintas. Suprantame, kad policija turėjo reaguoti į skundą. Tačiau kažkaip sunku dūšioj, lieka kartėlis, kad mes kažkam užkliuvome, nežinome skundo autoriaus“, – „Bangai“ kalbėjo V. Buivydas.
Pasak Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko Ramūno Stasiulio, ūkininkai nebuvo informavę policijos, kad tą rytą rinksis Savivaldybės aikštėje. „Būtume technikos kolonai padėję tvarkingai išvažiuoti, saugiai palydėję iš miesto. Dabar Kelių eismo taisyklių pažeidėjams bus skirtos atitinkamos baudos, jei pažeidžiama pirmąkart, tai pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali būti dvigubai sumažintos“, – paaiškino komisaras.
Pagal Kelių eismo taisykles, ištisinės linijos kirtimas ir įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą užtraukia 60–90 eurų baudą.
Dėkojo už palaikymą
LŪS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas V. Buivydas „Bangai“ sakė, kad protesto metu nei keliuose, nei pačioje sostinėje neįvyko jokių incidentų. „Bendradarbiavome su Lietuvos policija ir visuomenei parodėme pavyzdį, ką reiškia gerai organizuota akcija. Didžiuojuosi šviesiais ūkininkais, protesto metu jie teigiamai pakeitė ir sostinės gyventojų nuomonę“, – įsitikinęs V. Buivydas.
Pasak rajono ūkininkų vadovo, akcija nebūtų buvusi tokia sklandi, jei žemdirbiai nebūtų jautę žmonių palaikymo ir paramos. „Nuvažiuoti traktoriais į sostinę, ten apsigyventi, maitintis kainavo nepigiai. Papildėme ir Vilniaus verslininkų biudžetus, jie patenkinti. O mums finansiškai padėjo rajono žmonės: buvo paaukota apie 5 000 eurų. Esame labai dėkingi visiems, kurie mus parėmė. Tai iš tiesų ir jaudina, ir įkvepia kovoti už racionalią žemės ūkio politiką, kuri būtų palanki ir visiems lietuviškų produktų vartotojams“, – akcentavo LŪS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas.
Priminsime, kad sausio pabaigoje į Vilnių suvažiavę ūkininkai išsakė 6 pagrindinius reikalavimus. Protestuojantys žemdirbiai reikalavo atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas, grąžinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką, panaikinti nuo šių metų pakeltą akcizą suskystintosioms naftos dujoms (SND), spręsti vadinamąją pieno krizę, atsisakyti saugomų teritorijų plėtros, sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą. Vyriausybė paskelbė, kad imsis taisyti klaidas: mažins naftos dujų akcizą, sugrąžins buvusią žymėto dyzelino naudojimo tvarką ir spręs daugiamečių pievų problemą. Vasario viduryje paskelbta net neeilinė Seimo sesija, kurioje žemdirbių reikalai turėtų būti pirmoje vietoje.
Beje, šiomis dienomis dėl kai kurių reikalavimų komentarą pateikė ir Europos Komisija. Žemės ūkio ministerija, prašiusi išsamaus teisinio Europos Komisijos (EK) išaiškinimo dėl daugiamečių pievų atkūrimo, gavo atsakymą. Jame nurodoma, jog žolinė danga, kuri penkerius metus nebuvo nei ariama, nei dirbama ar pakeista kitomis kultūromis, nepriklausomai nuo to, buvo anksčiau sėjomainos dalis ar ne, po 5 metų deklaravimo privalo tapti daugiamete pieva.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.