Nenuspėjama jūra įkvėpė išliekamosios vertės paveikslus
Vasaros pabaigoje šurmuliavusią Dovilų „kurorto“ šventę praturtino agluonėniškio menininko Henriko Šurkaus tapybos darbų paroda „Virš bangų“. Klaipėdos rajono etninės kultūros centro salėje, kamerinėje aplinkoje, susirinkus jo gerbėjams, bičiuliams, meno mylėtojams ir svečiams, pristatyta 10 marinistinių kūrinių. „Paroda provokuojanti. Joje sprendžiama jūrinės valstybės problema“, – kalbėjo Klaipėdos rajono etninės kultūros centro direktorius Jonas Tilvikas.
Parodos provokacija
H. Šurkus savo darbų parodas buvo surengęs Klaipėdoje, Priekulėje, Gargžduose, o Doviluose inicijavo jo buvęs mokinys J. Tilvikas – šio centro vadovas.
Didelio formato paveikslai, kuriuose vyraujanti tema – vanduo, jūra, jūrinė kultūra, puikiai atsiskleidė šioje erdvėje. Salėje pastatyti gultai – paplūdimio atributas – kvietė pajusti jūros dvelksmą, atsipalaiduoti.
Iš Šiaulių krašto kilęs menininkas po studijų Saulės mieste atvyko dirbti į uostamiestį. Čia praleido didžiąją gyvenimo dalį – dirbo pedagoginį darbą. „Į jo sąmonę įsirėžė Klaipėdos krašto architektūra, jūra, kartais grėsminga, kartais jauki. Tai veikė menininką ir įkvėpė kūrybai, – parodos atidaryme kalbėjo šio centro kultūrinės veiklos vadybininkė Rūta Petniūnaitė. – Vandens stichijos autorių lydėjo nuo mažens: su bendraamžiais meistravo baidares, o baigiamajam studijų darbui sukonstravo katamaraną.“
Kodėl profesionalaus menininko darbų paroda surengta Etninės kultūros centre?
„Orientuojamės ne tik į tradicinę kultūrą. Yra problemų su jūrinės valstybės tapatybe: ar esame jūrinė valstybė? – retoriškai klausė J. Tilvikas. – Ši paroda provokuojanti: paveiksluose – jūra, laivai, uosto ženklai, o mes dar padėjome gultus, paplūdimio atributus. Tai įrodymas, kad mūsų jūros suvokimas vartotojiškas – nėra jūreiviško, praktiško jausmo. Niekada toli neplaukiau – man jūra yra valtis ir kūdra, Dovilų karjerai. Tai pretekstas atidaryti šią parodą. Kitas dalykas – jūra asocijuojasi su laisve. Vienas paveikslas man priminė, kad gyvenu prie jūros, nors mano šaknys Žemaitijoje.“
Per abstrakcijas skleidžiasi įspūdis
„Visi mano kūriniai išgyventi, juose perteiktas įspūdis, – parodos atidaryme kalbėjo H. Šurkus. – Anksti ryte išplaukęs į marias pajutau gamtos virsmą – stiprėja paukščių čiulbėjimas, kiti garsai. Tai man įstrigo – perteikiau viename savo paveikslų. O štai šiame irgi įspūdis, lydėjęs uostamiestyje pamačius lyjant ar sningant žuvimis. Ir tai ne metafora.“
Autorius prisipažino esąs ekstremalaus sporto mėgėjas – buriuodamas mėgstantis pasigalynėti su bangomis, traukia ir ledo rogės, kuriomis galimas įspūdingas greitis. Ir tai pastebima tapytojo darbuose. „Mano kūriniuose yra marinistinių elementų – laivai, uostas. Yra abstrakcijų – tegul žmogus mato savo viziją, supranta savaip, – kalbėjo H. Šurkus. – Mane pradėjo traukti ekspresionizmas – paveiksluose atsiranda judesio, noriu pabėgti nuo sukaustymo. Siekiu, kad plokštumoje būtų gyvybė.“
Šypsodamasis į paveikslus žvelgė Doviluose gyvenantis jūrų kapitonas Antanas Petruškevičius, pelnęs šių metų Lietuvos jūrininko vardą. Jis sakė nesąs menininkas, bet parodoje pastebėjęs spektrą temų. Viename paveiksle įžvelgė laivo teorinį brėžinį. „Jame kelios sekcijos – kaip tikrame laive, o šis vaizdas asocijuojasi, kaip traukiami tinklai su žuvimi, aname paveiksle – buriniai lavai“, – dėstė jūrų kapitonas, kilęs iš Dzūkijos. Jis pridūrė, kad paveiksluose mato daug žmogaus vidinės energijos.
Prasmingas linkėjimas
Parodos atidaryme dalyvavusi tautodailininkė Juzefa Bružienė mėgavosi paveikslais, šių spalvomis, nors jos kūryba kitokia. „Aš – natūralistė, bet žaviuosi tokia tapyba, simbolika, – šypsojosi viešnia. – Šioje erdvėje kūriniai gerai atsiskleidžia.“
Paroda sujaudino Veroniką Veto – emigrantę iš JAV, trumpam atvykusią paviešėti į gimtinę. „Atėjusi į salę susijaudinau – atrodo, kad esu labai arti jūros. Aš skridau iš Amerikos pamatyti Baltijos jūrą, kur užaugau, kur mane gaivino jos ošimas. Man labai trūko jūros, nors gyvenu prie vandenyno“, – jautriai kalbėjo viešnia.
Į renginį atvykusi Seimo narė Rasa Petrauskienė pastebėjo, kad klaipėdiškiai sapnuose dažnai regi jūros bangą. „H. Šurkus savitai atskleidė jūros temą“, – sakė ji.
Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė pasveikino parodos autorių. „Nuostabu, bet mes matome skirtingai, savaip vertiname“, – sakė ji. Skulptorius Gintautas Jonkus kalbėjo, jog H. Šurkaus darbai skirtingi, bet turi išliekamąją vertę. Jis linkėjo kurti išliekamosios vertės kūrinius, grįžti prie tikrųjų vertybių, nes paskutiniaisiais metais, anot svečio, žiūrint į dailės „korifėjus“ liūdna. „Mene turi būti išliekamoji vertė, o ne trumpalaikiai mados pūstelėjimai, kurie greitai pranyksta“, – sakė skulptorius.
Virginija LAPIENĖ
Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.