Kelionės ir patį patikrina, ir su kitu supažindina
Nuo seno žmogus jautė potraukį pamatyti tai, kas jam nepažįstama. Dėl to vyrai ir moterys nuo civilizacijų pradžios, pasiėmę visą savo kasdienybę, iškeliaudavo ieškoti palankesnės vietos įsikurti. Kiek vėliau – XV ir XVI a. – žymūs keliautojai palikdavo Europos krantus, tikėdamiesi atrasti naujus pasaulius, grįžti su dar negirdėtomis istorijomis. Nūdienos individas gyvena kitokiais laikais, kadangi visi žemynai atrasti, aprašyti, geresnės gyvenimo vietos ieškojimas prislūgo. Tačiau kelionių svarba neišnyko: ji virto būtent jauno asmens prisitaikymo, ugdymo bei akiračio plėtros šaltiniu.
Nors tai ir nemalonu girdėti, tačiau tenka pripažinti, jog XXI a. jaunuolis yra daug labiau linkęs pasitikėti internetu nei sava patirtimi. Tai lemia sutrikimą, atsidūrus nepatirtoje situacijoje ar nematytoje erdvėje. Tam, kad išsiugdytum gebėjimą pasikliauti savimi, įgimtais instinktais, be abejo, padeda kelionės: palikus saugią oazę ir patekus į svetimą šalį yra nesunku pasiduoti kitų įtakai. Tai lemia, jog asmuo nori vėl tapti situacijos viršininku ir dėl to pradeda gilintis į girdimą svetimą kalbą: niekas nenori, klausimui iškilus, nesuprasti vietinių šnektos. Tad didelė dalis jėgų sutelkiama į keblumų sprendimą – esant kitoje šalyje vengiama pasiklysti, susipykti su šalies gyventojais ir nuo to nukentėti. Grįžęs iš tokios kelionės, jaunas žmogus, tikėtina, jausis labiau pasitikintis savimi, savo gebėjimais, kadangi išgyventos situacijos, jų atomazgos ir išmoktos pamokos yra pritaikomos kasdienybėje. Todėl, manau, jog išvykose patirti sunkumai ir jų metu lavinti įgūdžiai prisitaikyti, spręsti problemas yra vienas iš pliusų, kuriuos pasisavina jaunas žmogus.
Tačiau kelionėse išvysti reiškiniai, patirtos situacijos ne visada atskleidžia tik teigiamus dalykus. Mes, lietuviai, gyvename nepriklausomoje demokratinėje respublikoje, kaip teigia Konstitucijos pirmasis straipsnis, ir, palyginti su kai kuriomis pasaulio šalimis, drąsiai galiu sakyti, kad gyvename gerai. Būtent dėl to kartais net nepastebime ir, aišku, nevertiname to, ką turime. Tačiau, patekus į daugelio vadinamas trečiojo pasaulio šalis, atsiskleidžia kitokie žmonių principai, kitokios gyvenimo sąlygos. Toks kitos medalio pusės atvertimas ypač vertingas jaunuoliui, kadangi tai verčia puoselėti bei branginti savąjį gyvenimą, kai kuriems gali net įkvėpti norą padėti kitiems, dar labiau gilintis į tai, kas skiria vietinius nuo likusio pasaulio. Ar tai ekonominė krizė, valstybės valdymo aršumas, neįprastas religinis radikalumas – visa tai plečia akiratį, rodo mums tai, kas nematyta, galbūt net nemalonu. Būtent todėl manau, jog jauno žmogaus empatiškumą, savų vertybių puoselėjimą skatina priešingo gyvenimo išvydimas, vertinimas.
Savos kasdienybės palikimas, nors ir netoli, nors ir trumpam, yra puikus būdas ugdyti šiuolaikinio žmogaus charakterį. Kelionėse patirtos situacijos, sutikti žmonės, pamatyti vaizdai jaunuoliui suteikia neįkainojamą patirtį: susipažinimas su kitokios kultūros asmenimis skatina atsigręžti į savąją būtį, komplikuotų situacijų patyrimas bei išsprendimas ugdo gana svarbias asmenybės savybes: platų akiratį, empatiškumą bei gebėjimą prisitaikyti.
Emilija STANKUTĖ,
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientė
