Priekulėje pulsuos Vydūno kūryba

„Priekulė – žemė, kurioje dramaturgo kūryba galėtų atsiskleisti labiausiai. Priekuliškiai gyvena Mažosios Lietuvos gyvenimo ritmu. Jų pojūtis, požiūris neretai sutampa su Vydūno pasaulėžiūra. Tai žmonių kraujyje. Tik pradėjus dirbti Priekulėje galvoje kirbėjo mintis, kad būtent čia turi būti pristatyta Vydūno kūryba. Ją Joninių naktį vainikuos jungtinė misterijos „Jūrų varpai“ premjera Priekulės Vingio parke 21 val.“, – pasakojo režisierius D. Malajavas.

Mistinę Joninių naktį – misterija „Jūrų varpai“

Priekuliškiai žavi Mažosios Lietuvos krašto kultūros tradicijų ir vertybių puoselėjimu. Jie nuolat ieško naujų kultūros formų, ugdo atvirą ir laisvą bendruomenę, lavina jos meninį skonį. O štai birželio 20–23 dienomis Priekulėje jėgas suvienys ir į kūrybinę laboratoriją-festivalį bursis net keturi teatrai. Drauge jie gaivins ir skleis dramaturgo Vydūno kūrybos dvasią, priartės prie tautiškumo šaknų ir lietuviškų tradicijų. Joninių vakarą Vingio parke teatralai pirmą kartą Lietuvoje pristatys „Jūrų varpų“ misterijos pastatymą. Apie Vydūno kūrybą ir kūrybinės laboratorijos užmojus kalbamės su renginio sumanytoju Agluonėnų klojimo teatro režisieriumi Domininku Malajavu.

Pasirinko sudėtingiausią pjesę

– Kodėl kūrybinei laboratorijai-festivaliui nusprendei pasirinkti būtent Vydūno kūrybą? Koks dramaturgo paveikslas tavo akimis?

– Kiekvienas save gerbiantis, sąmoningas lietuvis privalėtų žinoti apie Vydūną. Jei nepažįsti savos istorijos, šaknų, kultūros, kokią ateitį gali kurti šeimoje, visuomenėje? Juk tuomet nėra pamatinių vertybių. Noriu tikėti, kad kiekvienas mūsų žino, kad Vydūnas – aktyvus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, šviesuolis, dramaturgas, rašytojas, filosofas, įnešęs didžiulį indėlį, saugojant ir plėtojant lietuviškąsias tradicijas, ugdant tautos savimonę, jos dvasią. Jis teigė, kad žmogus turi suvokti save, kad kelias į amžinybę vyksta trimis dvasinio augimo etapais: sau, tautai, žmonijai. Tai žymu jo kūryboje, filosofiniuose veikaluose. Savo kūriniuose labiau orientavosi į paprastą žmogų, tautietį.

– Vydūno „Jūrų varpai“ – moderni, idėjiniu požiūriu itin drąsi drama, tačiau iki šiol ji neišvydo jokios, net mėgėjų, teatro scenos. Kaip kilo idėja pasirinkti būtent šią misteriją?

– Ši drama – tai begaliniai prasmių, simbolių, metaforų šaltiniai, minčių ir idėjų klodai, sodrus filosofinis pagrindas. Stebėtina, kad ji iki šiol nepastatyta. Dažnai ieškome kūrybinių impulsų vienadieniuose dalykuose, nusigręždami nuo amžinųjų vertybių, nepavaldžių laikui. Pasiduodame netiesai. Būtent siekiant atsigręžti į pamatines vertybes ir pasirinkta „Jūrų varpų“ misterija.

Pimasis pastatymas Lietuvoje

– Kūrybos teatro laboratorija-festivalis vyks net tris dienas. Papasakok, kokie užmojai?

– Tai bus pirmasis misterijos „Jūrų varpai“ pastatymas Lietuvoje! Birželio 20–23 dienomis keturi mėgėjų teatrai iš Akmenės (jaunimo dramos studija „9-tukas“, rež. Andrėja Gričiūtė), Gargždų (Gargždų miesto teat­ras, rež. V. Kvedaras), Priekulės (Ernsto Vicherto teatras, rež. Donatas Savickis) ir Agluonėnų (Agluonėnų klojimo teatras, rež. Domininkas Malajavas) kartu gyvens, kurs, diskutuos, aiškinsis, kaip aktualizuoti Vydūno kūrybą šiandienos teatre, kokiomis meninės raiškos priemonėmis ir įvaizdžiais atskleisti misterijos pagrindinę mintį, jos dvasią. Festivalio tikslas – pasidalinti kultūrine ir kūrybine patirtimi su teatro kolektyvais. Bandysime pažadinti Vydūno kūrybą teatre. Galbūt tai bus pamatai kitiems pastatymams. Juolab kad artėjantys metai – Vydūno.

– Kokios veiklos numatomos kūrybinėje laboratorijoje? Kaip vyks kūrybiniai ieškojimai?

– Vydūnas teatre – neatrasta žemė. Tad siekiant ją atskleisti vyks seminarai ir diskusijos, edukaciniai užsiėmimai, Vydūno fotografijų paroda „Vydūno portretai“, bendros mėgėjų teatrų, folkloro repeticijos. Taip pat birželio 22 d. Priekulės kultūros centre vyks mokslinė konferencija „Vydūno dramaturgija: vakar ir šiandien“, kurią organizuoti aktyviai talkino Rima Palijanskaitė, knygų apie Vydūną sudarytoja, Vydūno draugija. Lektoriai, profesoriai iš Vilniaus, Klaipėdos, Kintų pristatys savo pranešimus siekiant apčiuopti Vydūno teatro viziją. Konferencijoje ištraukas iš Vydūno filosofinių raštų skaitys nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Petras Venslovas, kuris yra vaidinęs Vydūną Gedimino Jankaus pjesėje „Amžinasis keleivis“ (rež. J. Ivanauskas), o jam akompanuos džiazo pianistas maestro Saulius Šiaučiulis.

Festivalį Joninių vakarą birželio 23 d. Priekulės Vingio parke vainikuos projekto dalyvių sukurtas reginys – misterijos „Jūrų varpai“ premjera. Apjungsime atskiras scenas, išgryninsime vientisą misterijos vyksmą.

– Turbūt gyvenate pasiruošimo darbais. Kokie jie?

– Kompozitorius, džiazo pianistas Saulius Šiaučiulis spektaklio metu atliks specialiai misterijai savo sukurtą muziką. Mažosios Lietuvos folklorines dainas dainuos Priekulės folkloro ansamblis „Vėlingis“ (vadovė R. Vildžiūnienė), kuris taip pat bus įtrauktas į spektaklio veiksmą. Dalininkė Laura Guokė yra sukūrusi spektaklio kostiumus. Scenografas meistrauja dvi 3,5 m aukščio kaukes, kitus scenografinius elementus. Aktoriai – repeticijų sūkuryje. Laukia gražus, prasmingas, išliekamąją kultūrinę vertę turintis renginys, kuris sujungs skirtingus teatro ir kitų meno sričių menininkus, tiek mėgėjus, tiek profesionalus. Juolab kad Priekulės Vingio parke toks intensyvus sąlytis su gamta. Mistinė Joninių naktis, užkurtas laužas, premjerą perkels į metafizinį lygmenį.

Žadins žiūrovų sąmoningumą

– Kokią žinutę sieksite perteikti žiūrovui?

– Trokštame paliesti žmonių širdis. Norime, kad Vydūno kūryba taptų aktuali ir suprantama šiuolaikiniam žmogui. Jei kiekvienas mūsų vadovautumėmės jo filosofija, mintimis, gyvenimas žemėje būtų dangiškas. Jame karaliautų absoliutus nuoširdumas, akinanti šviesa, dvasinė švara.

Ši pjesė – minčių lobynas. Interpretacijų galimybės – milžiniškos. Tad kiekvienas žiūrovas galės atrasti sau artimų, savitų momentų. Tikiu, kad premjeros metu žmonės suvoks, kas yra tie jūrų varpai, kurie pulsuoja kiekviename iš mūsų, ir kokių reikia dvasinių paskatų žmogui, kad išgirstų jų amžinybę. Taip dažnai mes klausomės, bet negirdime, žiūrime, bet iš tikrųjų nematome. Neįsiklausome į savo esybę…

Žmogui reikia pasišvęsti šventam tikslui ir darbui. Ir nenuklysti į savo silpnybes, trūkumus, o išlikti oriam ir santūriam. Tuomet kliūtys ir negandos nebebus tokios baisios, ir širdį užlies ramybė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių