Technologijos – nuodas ar vaistas?

Šiandieniniame pasaulyje išmaniosios technologijos yra nuo kasdienybės neatsiejama dalis. Greičiausiai šį tekstą taip pat skaitote kompiuterio ar telefono ekrane. Nors elektra pradėta naudoti tik XIX a. pabaigoje, po daugiau nei šimto metų tai tapo mūsų civilizacijos egzistavimo pamatu. Visgi tobulėjant technologijoms iškilo ir nemažai prieš tai nenumatytų sunkumų bei pavojų, privertusių žmoniją suabejoti išradimų nauda. Tad ar tikrai pagrįstai tokia didelė dalis asmenų apie išmaniąsias technologijas kalba tarsi apie penktąjį Apokalipsės raitelį? Ar vis dėlto tai tik nepagrįsti kaltinimai, dėl kurių išradimų, paskatinusių tokį civilizacijos evoliucinį šuolį, raida stabdoma?

Dažnai įrodant išmaniųjų technologijų keliamą žalą pasitelkiami keli aspektai: sparčiai augantis nutukimas, sutrikusi vaikų raida bei kritinio mąstymo nykimas. Deja, visi šie neigiami padariniai nesudėtingai paaiškinami: kompiuterių bei telefonų siūloma paprastesnė komunikacija, lengvai prieinamos pramogos (kompiuteriniai žaidimai, vaizdo įrašai) visiškai apriboja poreikį judėti. Priežasties aplankyti seniai matytą artimąjį paprasčiausiai nelieka, nes kontaktą pakeičia vaizdo skambutis – greitesnė, paprastesnė, fizinių pastangų nereikalaujanti priemonė. Nelieka prasmės ir sportuoti ar išeiti į lauką pasivaikščioti: dopamino, išsiskiriančio sportuojant, lengviau gauti nugalėjus įsivaizduojamą priešą žaidime, pasigrožėti gamtos vaizdu taip pat paprasčiau stebint nuotraukas ekrane. Natūralu, jog mažėjantis kontaktas su tikruoju pasauliu daro įtakos ir vaikų raidai: nebendraujant su kitais žmonėmis, visą informaciją gaunant tik iš animacinių vaizdo įrašų, skirtų ne mažųjų edukacijai, o didesniam peržiūrų skaičiui generuoti, smegenys tikrąja to žodžio prasme degraduoja, sutrinka net paprasčiausi kalbiniai gebėjimai. Naujausia išmanioji technologija – dirbtinis intelektas – taip pat grasina naujais pavojais. Galimybė akimirksniu gauti visus reikalavimus atitinkantį tekstą ar sudėtingiausių uždavinių sprendimą itin gundo mokinius, kuriems kritinio mąstymo lavinimas yra vienas reikšmingiausių mokykloje ugdomų įgūdžių. Atsižvelgus į šiuos aspektus, nesunku įsitikinti, kad išmaniosios technologijos kelia nenuginčijamą grėsmę ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai.

Vis dėlto nejaugi tikrai pastarųjų dešimtmečių technologiniai išradimai žmonijai tik pakenkė, nesuteikdami jokios realios naudos? Manau, kad tokia prielaida itin klaidinga. Užtenka tik palyginti gyvenimo kokybę prieš elektros atradimą su šiomis dienomis – kontrastas būtų ganėtinai ryškus. Būtent dėl šiandien taip plačiai naudojamų išmaniųjų technologijų gyvename kaip niekad efektyviai – norint pasikalbėti su užsienyje gyvenančiu giminaičiu nereikia kelis mėnesius planuoti kelionės, užtenka tik skambučio. Negana to, per kelias valandas naudodamiesi internetu galime įgyti tiek žinių, kiek eilinis XX a. žmogus nebūtų įgijęs viso savo gyvenimo metu. Galiausiai galime atsisakyti ir šūsnių svarbių dokumentų ar nuotraukų kaupimo įpročio, kadangi visa tai įmanoma skaitmenizuoti ir pasiekti bet kuriuo reikiamu momentu kelių mygtukų paspaudimu. Žinoma, nors prieš tai išvardytų neigiamų išmaniųjų technologijų padarinių negalima nuneigti, manau, kad dėl jų atsakomybė pirmiausia tenka patiems žmonėms. Juk galėtume teigti, kad ir ugnis buvo pavojingas žmonijos atradimas: šią netinkamai ir neatsargiai naudojant galima akimirksniu prarasti būstą ar net gyvybę. Tačiau būtent dėl jos suvaldymo žmonės taip įsitvirtino šioje planetoje, kaip civilizacija pasiekėme tokį išsivystymo lygį. Taigi, nors išmaniosios technologijos kelia grėsmę individų sveikatai, visgi dėl jų suteikiamų privalumų šiandienos gyvenimo kokybės standartas yra neabejotinai aukščiausias, lyginant su visa žmonijos istorija.

Technologijos reikšmingai pakeitė mūsų civilizacijos egzistenciją. Tad, manau, jog neverta būgštauti dėl šio pokyčio sukeltų naujų sunkumų ir tarsi XIX a. luditams visiškai neracionaliai atsisakyti išmaniųjų technologijų naudos bei tolimesnio progreso. Visgi privalu nelikti abejingiems šių išradimų keliamai žalai ir juos naudoti atsakingai bei saikingai.

Vakaris RUDYS,

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content