Vyriausybė susigriebė skirti lėšų priedangoms, bet ir 77 mln. eurų – dar tik lašas jūroje
Svarbu civilinės saugos švietimas ir pačių gyventojų sąmoningumas
„Jūsų laikraštis nuolatos kelia aktualias problemas ir teikia naudingą informaciją. Gal galite padėti išsiaiškinti, ar mūsų savivaldybė dalyvauja Vyriausybės paskelbtame priedangų projekte? Žiniasklaidoje minima, kad tam skirta 77 mln. eurų. Manau, daugelis Gargždų daugiabučių būtų suinteresuoti tokių patalpų įrengimu“, – „Bangos“ redakcijai aktualų laišką parašė gargždiškė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. pastaba).
Lietuvoje šiemet už 16 mln. eurų ketinama atnaujinti 380 priedangų. Iki 2030-ųjų – tūkstantį. Tam skirti 77 milijonai eurų. Ekspertai sako, kad lėšų reikėtų bent tris kartus daugiau. Tad minėtos lėšos – tik lašas jūroje.
Klaipėdos rajone kol kas nė viena daugiabučių namų bendrija nėra įsirengusi priedangos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patarėjas Donatas Gurevičius LRT laidoje teigė, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms – ne tik savivaldybių, bet ir kiekvieno gyventojo pareiga: „Kiek įvairiems scenarijams bus pasirengęs kiekvienas gyventojas, tiek stipri ir atspari bus ir pati Lietuva“.
Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat dalyvauja nacionalinio saugumo stiprinimo ir civilinės saugos programose, iš kurių skirtos lėšos priedangų gerinimui ar įrengimui. Anksčiau priedangų įrengimą finansavusi tik pati, šiemet Klaipėdos rajono savivaldybė gavo 105 tūkstančių eurų paramą turimų priedangų būklei gerinti.
Skelbiami konkursai
Po pirmojo priedangų projektų konkurso savivaldybėms iš viso jau skirta beveik 16 mln. Eur. Už šias lėšas bus modernizuota apie 380 priedangų. Savivaldybės galės panaudoti gautas lėšas papildomų evakuacinių išėjimų įrengimui, apsauginių langų skydų montavimui, vėdinimo sistemų atnaujinimui, elektros generatorių įrengimui, konstrukcijų stiprinimui ir kitiems reikalingiems darbams.
Planuojama, kad po įgyvendintų investicijų 40 proc. priedangų pasieks 2-ąjį – vidutinio atsparumo – lygį, skirtą iki 24 valandų apsaugai. Dalis liks 3 lygio (iki 5 val.), o kita dalis pasieks aukščiausią – 1 lygį, skirtą apsaugai iki 72 valandų.
Vasaros pabaigoje Vidaus reikalų ministerija planuoja antrąjį kvietimą šalies savivaldybėms teikti projektus priedangų atnaujinimui – preliminari konkurso suma sieks 16 mln. eurų. Klaipėdos rajo savivaldybė vėl ketina dalyvauti ir šiame kvietime.
Šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 6 453 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,5 mln. žmonių – tai sudaro 54 proc. šalies gyventojų. 28 savivaldybės jau turi pakankamai priedangų, o 32 – dar susiduria su jų trūkumu. Lietuvos miestuose priedangų turi pakakti bent 60 proc. gyventojų, o rajonų savivaldybėse – 40 proc.
Reikalavimai yra sustiprinti
„Kokie yra minimalūs reikalavimai, kad patalpos būtų pažymimos priedangos ženklu?“ – pasiteiravome Klaipėdos rajono savivaldybės. Atsakyme redakcijai pažymima, kad pastatams, kurie buvo pastatyti iki 2024-02-28 įsigaliojant Statybos techninio reglamento patvirtinimui ir kurie turi rūsius ar cokolinius aukštus, buvo taikomi minimalūs reikalavimai.
Buvo žiūrima, kad pastatas būtų mūrinis, rekomenduojama, kad nebūtų langų, turėtų ne mažiau kaip vieną išėjimą ir turėtų elektrą. Šiuo metu projektuojamiems naujiems visuomeninės paskirties pastatams, kuriuose bus priedangos, reikalavimai yra sustiprinti.
Priedangos plotas parenkamas atsižvelgiant į pastato, kuriame įrengiama priedanga, projekte numatytų būnančių, dirbančių gyventojų skaičių. Priedanga projektuojama ir įrengiama ne mažiau nei 60 proc. gyventojų, darbuotojų nuo pastate, kuriame įrengiama priedanga, numatomo vienu metu galinčių būti maksimalaus gyventojų, darbuotojų skaičiaus.
Duomenys, kad patalpos pritaikytos priedangai, turi būti įrašomi Nekilnojamojo turto registre.
Judėjimo takai bei įėjimas ir išėjimas į priedangą turi būti pritaikyti riboto judumo asmenims. Turi būti ne mažiau kaip vienas įėjimas ir išėjimas ir ne mažiau kaip vienas avarinis įėjimas ir išėjimas.
Priedangų ateityje daugės
Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus informuoja, kad rajone yra 48 priedangos. „Šiuo metu neatitinkame šalies vidurkio. Turėtume talpinti 40 proc. rajono gyventojų, bet talpiname apie 14 proc. Problema yra tai, kad rajono teritorija yra didelė, tačiau tinkamų visuomeninės paskirties pastatų nėra tiek daug, kad Savivaldybė galėtų sužymėti daugiau priedangų. Mes dėl bendro vidurkio neskaičiuojame privačios nuosavybės statinių – daugiabučių bendrijų, individualių namų, kurie turi rūsius. Jei juos skaičiuotume, vidurkis būtų pasiektas ir viršytas, bet tai yra privati nuosavybė ir čia priedangą rastų tų pastatų savininkai“, – paaiškina vicemeras. Jis atkreipia dėmesį, kad priedangomis yra pažymėti būtent Savivaldybei nuosavybės teise priklausantys visuomeninės paskirties statiniai, kurie turi rūsius ir cokolinius aukštus. Dėl priedangų kreiptasi ir į religinių bendruomenių atstovus. Kaip viena iš priedangų yra pažymėta Gargždų bažnyčia.
Klaipėdos rajone bene didžioji dauguma visuomeninės paskirties pastatų apžiūrėta ir pritaikyta, o po renovacijų ir naujų statybų tas priedangų skaičius padidės ir galimų priimti gyventojų skaičius bus kur kas didesnis. „Kai bus baigta renovacija, į priedangų sąrašą bus įtrauktas ir Gargždų kultūros centras bei naujai statomas Klaipėdos rajono daugiafunkcis centras. Priedanga numatyta ir projektuojamame darželyje Gargžduose Karaliaus Mindaugo gatvėje bei statomoje Sendvario „Saulės“ mokykloje, kuri bus atidaryta jau šią rugsėjo 1-ąją. Taip pat priedanga bus ir Sendvaryje planuojamame visuomeninės paskirties pastate (daugiafunkciame)“, – paaiškina vicemeras.
Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė žurnalistams apžvelgiant baigiamą rekonstruoti centrą sakė, kad jo rūsiai dabar puikiai įrengti, tinkami užsiėmimams, o jei reiktų – ir priedangai. Jos nuomone, čia galėtų tilpti apie 200 žmonių.
Šiuo metu bene didžiausią gyventojų skaičių talpintų „Vaivorykštės“ gimnazijos priedanga, kurioje laikiną prieglobstį galėtų rasti apie 900 žmonių.
Klaipėdos rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad rajono gyventojai visą informaciją apie priedangas ir kolektyvinės apsaugos statinius gali rasti LT72.lt interneto puslapyje.
Konsultuosis su daugiabučių bendrijomis
Dauguma sovietmečiu ir Nepriklausomybės pradžioje statytų daugiabučių ir privačių namų turi rūsius, kurie teisiškai dažniausiai nepatenka į priedangos apibrėžimą, bet techniškai ir konstruktiškai yra puikiausios priedangos. „Rajone turime daug daugiau pastatų, galinčių veikti kaip priedanga, tiesiog jie yra privatūs ir nepaženklinti, tad ir nepatenka į statistiką“, – rašoma Savivaldybės atsakyme redakcijai.
„Šiuo metu yra vertinama, kokios galėtų būtų Savivaldybės galimybės prisidėti prie daugiabučių namų patalpų pritaikymo minimaliems priedangų reikalavimams. Dėl priedangų klausimo artimiausiu metu planuojama konsultuotis bei diskutuoti ir su daugiabučių bendrijomis“, – informuoja Klaipėdos rajono savivaldybė ir primena, kad daugiabučiuose galioja privalomos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. Jos – tarsi ir civilinės saugos įpareigojimas. Mat daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi, taip pat negalima užtverti, užkrauti rūsiuose praeigas.
Kad šių taisyklių būtų laikomasi, yra atsakingi namo administratoriai. Taip pat ir patys gyventojai turi stebėti, kad būtų laikomasi Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių.
Svarbu – gyventojų pozicija
Gargždų daugiabučių namų bendrijos „Bangelė“ ir dar kelių bendrijų pirmininkas Stasys Strakšas „Bangai“ paaiškino, kad kalbos su namo gyventojais apie priedangos pritaikymą namo rūsiuose nebuvo. „Jei būtų žmonių susidomėjimas, tuoj susirinkimą organizuočiau. Tačiau niekas iš gyventojų tokios iniciatyvos nekėlė. Pirmiausia gal todėl, kad realios grėsmės nejaučiame, tai mažai tikėtinas variantas. Antra, jei planuotume prisitaikyti priedangą, reikėtų gyventojų pritarimo, tai – privati nuosavybė, tad vėl iškiltų lėšų klausimas. Žmonės nenoriai reaguoja, kai reikia susidėti pinigų kokiam nors bendram reikalui. Ir į talkas prikviesti pastaruoju metu nelabai populiaru: tada sako: geriau pirkime paslaugą“, – apie gyventojų požiūrį kalbėjo S. Strakšas. Beje, jis abejoja, ar paskutiniaisiais sovietmečio metais statytų daugiabučių namų perdangos atlaikytų kokius nors išbandymus. „Niekas jų tada nebetestavo“, – mano bendrijos „Bangelė“ pirmininkas. Jo nuomone, įrengti reikalavimus atitinkančią priedangą kelių dešimčių metų senumo daugiabučio namo rūsiuose yra misija beveik neįmanoma: visų pirma reikalaujanti didelių investicijų, kurios kritiniu atveju vargu ar pasiteisintų.
Gargžduose lankęsis ir bibliotekoje su gargždiškiais susitikęs gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys įsitikinęs, kad daug kas priklauso nuo pačių gyventojų sąmoningumo, o ir pozityvaus pavyzdžio. „Mūsų daugiabučio namo bendrijos pirmininkas yra aktyvus Šaulių sąjungos narys, tai jis savo pavyzdžiu ir gyventojus užkrėtė. Visi kaimyniškai išsivalė savo rūsius, bendros patalpos yra su dviem išėjimais. Pirmininkas nuolat patikrina, ar viskas tvarkoje, beje, jis visus namo gyventojus informavo, koks turėtų būti išvykimo krepšys, kokių atsargų reikėtų turėti namuose, jei kiltų ekstremali situacija. Tad mūsų namo gyventojai yra visiškoje parengtyje ir supranta, kad savo saugumu pirmiausia turi pasirūpinti patys“, – akcentavo A. Navys.
„Kalbant apie daugiabučių namų bendrijas labai svarbus pačių žmonių sąmoningumas. Suprantama, be pinigų neįrengsi priedangos, bet susirinkti visiems, padiskutuoti, ką galima patiems savo daugiabutyje pasidaryti, reikėtų. Bent jau įsivertinti, kaip atrodo bendrojo naudojimo patalpos, rūsius išsivalyti“, – kalbėdamasis su „Banga“ pastebėjo gegužės pradžioje Gargžduose lankęsis buvęs krašto apsaugos ministras, TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jo nuomone, labai svarbus ir žmonių švietimas civilinės saugos klausimais, tad TS-LKD planuoja po Lietuvą važiuoti su mobilia pagalba skleisdama reikalingas žinias.
Klaipėdos rajono savivaldybė daug dėmesio skiria civilinės saugos švietimui. Viešosios tvarkos skyrius nuolat dalyvauja įvairiose rajono šventėse, bendruomenių projektuose, mokyklų konkursuose ir aktyviai šviečia civilinės saugos aktualiausiais klausimais.
Štai praėjusią savaitę tęsiant Civilinės saugos dienos minėjimo renginius, Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinėje mokykloje rinkosi aštuntokai iš viso Klaipėdos rajono. Moksleiviai, mokytojai ir sirgaliai susirinko į Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus organizuojamą viktoriną, kurioje varžydamiesi tarpusavyje mokiniai tikrinosi žinias civilinės saugos tema.
Yra gerų patirčių
L. Kasčiūnas „Bangai“ sakė, kad labai svarbu, jog dėl priedangų postūmis jau yra: Lietuvoje savivaldybės atliko tam tikrą patalpų inventorizaciją, sužymėti visuomeniniai pastatai, o tai nebuvo daryta 30 metų. „Pavyzdžiui, suomiai po Manerheimo linijos 80 metų ruošėsi karui. Daug nekalbėjo, bet ruošėsi. Savo akimis mačiau jų pasirengimą, slėptuves. Mes Lietuvoje slėptuvių neturime, tik priedangas, kurios gali sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu. Tai yra atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų“, – paaiškina buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kol kas finansiškai esame pajėgūs rūpintis tik priedangomis, o slėptuvių Lietuvoje iš viso dar nėra nė vienos, jų įrengimas yra šimtų milijonų klausimas. „Dabar iš Gynybos fondo tik priedangų įrengimui, civilinei saugai skirta keliasdešimt milijonų visai Lietuvai. Tai galite įsivaizduoti, apie ką mes kalbame. Savivaldybės rašė prašymus, nežinau, ar Klaipėdos rajono savivaldybė ką nors gavo. Jei ir gavo, tai už tokią sumą bus įmanoma padaryti tik kokį nors vieną bandomąjį, pavyzdinį projektą“, – svarstė buvęs krašto apsaugos ministras, priminęs, kad dar jo kadencijos metu buvo priimti įstatymo pakeitimai, numatantys naujuose, didesniuose pastatuose įrengti priedangas. „Norėčiau pamatyti pirmąjį naują pastatą su įrengta pagal reikalavimus priedanga. Mes gi jau mokame priedangas statyti, mačiau, kaip jas lietuviai Ukrainoje statė Borodiankoje, Irpinėje“, – „Bangai“ kalbėjo L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas priminė, kad balandžio mėnesį Molodižnėje (Odesos sritis) atidaryta pirmoji pastatyta požeminė slėptuvė. Daugiau nei 700 vaikų turi galimybę saugiai grįžti į mokyklą ir mokytis gyvai. Slėptuvė suprojektuota ir pastatyta per mažiau nei vienerius metus. Jos statyboms skirta 2,4 mln. eurų ir 75 tūkst. eurų įrangai bei baldams.
Gerinimui – 105 000 eurų
Nors geopolitinė padėtis įtempta, Lietuvoje per pastaruosius metus priedangoms įrengti iš valstybės biudžeto savivaldybėms nebuvo skiriama lėšų, tad Klaipėdos rajono savivaldybė pagal savo galimybes ėmėsi iniciatyvos. „2024 metais civilinės saugos stiprinimui iš Savivaldybės biudžeto lėšų skyrėme 94 000 eurų. Buvo įsigytos bei įrengtos 6 gyventojų perspėjimo sirenos, 88 kW elektros generatorius su priekaba bei motosiurblys, kuris per valandą gali perpumpuoti 620 m3 vandens. Šiemet Savivaldybės biudžete yra numatyta 36 300 eurų – įsigyti bei įrengti papildomų gyventojų perspėjimo sirenų“, – informuoja vicemeras V. Butkus.
Visgi šiais metais savivaldybėms tam tikras, nors ir kuklus finansavimas atėjo Seimui patvirtinus ilgalaikes nacionalinio saugumo stiprinimo ir civilinės saugos programas. Lietuvoje priedangoms įrengti iš Gynybos fondo iš viso numatyta apie 77 mln. eurų.
Kovo pabaigoje Klaipėdos rajono savivaldybei pirmąkart patvirtinta 105 tūkstančių eurų Vyriausybės parama priedangų būklei gerinti. Savivaldybėje planuojama įsigyti apsauginių skydų langams (apsaugoti nuo stiklo šukių) įrengimą arba langų užmūrijimą, taip pat rezervinio elektros energijos tiekimo iš rezervinio energijos šaltinio sistemos (elektros generatoriaus) įrengimą.
Savivaldybėje iš priedangų infrastruktūros gerinimo projekto šiais metais planuojamos investicijos į 5 priedangas. Projektas yra tęstinis, tad ir 2026 m. metais Savivaldybė ketina teikti paraiškas kitų priedangų gerinimui.
Numatytos 5 valandoms
„Šiuo metu pagal finansuojamą projektą priedangos bus pritaikytos III lygiui, tai yra 5 valandoms. Visos 48 mūsų turimos priedangos yra III lygio“, – atsakyme redakcijai informuoja Klaipėdos rajono savivaldybė.
„Bangos“ skaitytoja laiške redakcijai atkreipė dėmesį, kad neseniai Vilniaus savivaldybė viešai paskelbė apie evakuacijos planą. Ar toks planas yra rengiamas mūsų rajone, ką reikėtų žinoti rajono gyventojams apie pasirengimą evakuacijai?
„Gyventojai turi žinoti, ką reikia pasiimti su savimi, jei bus paskelbta evakuacija, susidaryti šeimos planą ir t. t. Šią informaciją taip pat galima rasti puslapyje LT72.lt. Svarbu atskirti, dėl kokios priežasties būtų vykdoma evakuacija – esant ekstremaliai situacijai (gamtinei, sprogus elektrinei ir kt.), taikos metu ar paskelbus mobilizaciją, įvedus karinę padėtį. Evakuacijos planai yra sudaryti ir jie nuolat peržiūrimi, tačiau dėl saugumo nėra skelbiami viešai“, – atsakyme redakcijai rašo Klaipėdos rajono savivaldybė.
Reda MILVYDIENĖ
Autorės, Andriaus JOKUBAIČIO, Klaipėdos rajono savivaldybės ir Jono Lankučio viešosios bibliotekos nuotr.
