Nutrūko šviesaus kunigo Liudviko Fetingio giesmė Viešpačiui

Vakar į amžinuosius Dievo namus palydėtas Mažosios Lietuvos dvasinės ir kultūrinės tapatybės puoselėtojas evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis. Iki paskutinio atodūsio ėjęs dvasinės tarnystės pareigas Dovilų ir Plikių parapijose jis tapo stiprybės, pasiaukojimo savo pašaukimui pavyzdžiu.
Iki paskutinio atodūsio
„Aš viešpačiui Dievui giedosiu, kol gyvas būsiu“, – išpildžiau šios giesmės žodžius“, – šypsodamasis kunigas L. Fetingis pernai ištarė Plikių bažnyčioje, minėdamas 50 metų dvasinės tarnystės sukaktį. Praėjusį rudenį sulaukęs 85-ojo gimtadienio, jis tęsė dvasinę tarnystę Plikių ir Dovilų parapijose.
„Kunigą sekino sunki liga, jis kartais blogai jautėsi, tačiau pagerėjus būklei jis vėl nušvisdavo ir stengėsi visus išjudinti, – „Bangai“ kalbėjo Plikių parapijos atstovė Renata Čėsnienė. – Kunigas skatino mus gyventi tikrą gyvenimą kiekvieną akimirką: repeticijos, renginiai, šventės – jis veikė tarsi variklis. Šį pavasarį Klaipėdoje įvyks tradicinė „Giesmių giesmelės“ šventė, į kurią kunigas ruošėsi nuvežti savo vadovaujamą Plikių parapijos vokalinį mergaičių ansamblį.“
„Giesmių giesmelė“ – evangeliškų bažnyčių vaikų ir jaunimo chorų bei ansamblių šventė, kurią inicijavo kunigas L. Fetingis. Pirmoji skambėjo 1994 m. Plikiuose, o pernai Dovilų bažnyčioje – 31-oji.
Sunkus, akmenuotas buvo L. Fetingio tikėjimo kelias, tačiau stipri asmenybė gebėjo daug nuveikti Bažnyčios paveldo ir kultūros labui. Nemažų pastangų prireikė sudaryti evangelikų liuteronų giesmyną „Krikščioniškos giesmės“, kuriame yra daugiau nei 580 bendruomenėse įsitvirtinusių giesmių.
Mokytojas ir įkvėpėjas
L. Fetingis pogrindyje studijavo teologiją ir niekas negalėjo jo palaužti – praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje baigė studijas. Aktyvus kunigas praktikantas kėlė baimę sovietinei valdžiai, kuri bandė jį patraukti, padaryti „savu“ – bandė atkalbėti nuo „tamsybininkų“.
1976 m. kunigą L. Fetingį, gyvenusį Šilutėje, paskyrė į Plikių evangelikų liuteronų parapiją. Bažnyčia atrodė apgailėtinai: užkaltais langais, su menku apšvietimu. Iš vargonų – tik dėžė belikusi: suniokota, išdraskyta. Kunigas sugebėjo naujam gyvenimui prikelti ne tik Plikių bažnyčią, atgaivinti senuosius vargonus. Jis renovavo ir Dovilų bažnyčią.
L. Fetingiui teko Dievo žodį skelbti keliose bažnyčiose – Žemaičių Naumiesčio, Skaudvilės, Tauragės, Šilutės. Jis subūrė chorus ir orkestrus, kuriems vadovavo. 1994 m. kunigas pakvietė Dovilų ir Plikių jaunimą į pučiamųjų orkestrą ir chorą „Berželis“. Dvasinės tarnystės 50 metų sukaktį Plikių bažnyčioje šventusį kunigą L. Fetingį savo giesmėmis pasveikino šios parapijos mergaičių ansamblis.
Iš Plikių kilęs evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis prisiminė, kai jį paauglį, mokėjusį groti pučiamaisiais instrumentais, kunigas pakvietė įsijungti į orkestrą. „Reikėjo repetuoti – kartais būdavo neįdomu, tačiau kunigas dirbo kantriai. Mes muzikavome, kartu keliavome – buvome labai užimti. Tie užsiėmimai prasmingai pripildė mano pasaulį ir gyvenimą pakreipė savaip. Po 10 metų aš tapau kunigu – jau 24 metus esu šios tarnystės kelyje“, – „Bangai“ kalbėjo kunigas Mindaugas. Jis labai dėkingas už anas jaunystės patirtis.
„L. Fetingis – mano Mokytojas. Jis mokė ne tik muzikos ar vairavimo, bet ir kantrybės, gražių santykių su žmonėmis: šeimoje, bendruomenėje su kiekvienu sutiktuoju. Jo pamokos liko manyje ir gyvens toliau per mano darbus ir pasirinkimus. Aš visada prisiminsiu šį kunigą“, – atskleidė kunigas M. Žilinskis.
R. Čėsnienė kalbėjo, kad Plikių evangelikų liuteronų parapija su dvasiškuoju tėveliu Liudviku Fetingiu buvo tarsi šeima. „Dabar tapo tuščia, liūdna, rodos, apvogta širdis, – prisipažino aktyvi parapijietė. – Bet tokia Dievo valia – lieka kunigo nuveikti darbai. Iki pasimatymo aname krante.“
Kunigas L. Fetingis amžinojo poilsio atgulė Plikių evangelikų liuteronų kapinėse, šalia žmonos.
Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.





















