Atgimusioje Vėžaičių bažnyčioje – Prisikėlimo šventė
Vėžaičių Šv. Kazimiero parapijos tikintieji Velykas oriai švęs pagražėjusioje, jaukioje bažnyčioje, kuriai po remonto grąžintas autentiškumas. Susirinkę į Prisikėlimo šventę Slengių Šv. Jono Pauliaus II bažnyčioje maldininkai taip pat ras pokyčių. Šių parapijų bendruomenėms keliolika metų vadovaujantis Viktoras Daujotis šiemet minės kunigystės šventimų 20 metų sukaktį, tačiau jos nesureikšmina – svarbiau esą Telšių vyskupijos 100-mečio jubiliejus.
Autentiškumą gelbėjo istorinis faktas
Vėžaitiškius džiugina ne tik pasikeitęs medinės architektūros Šv. Kazimiero bažnyčios fasadas, bet ir atnaujintas vidus. Pernai pabaigus du projektus, joje įrengtas grindinis šildymas – nuo praėjusio rudens čia šilta ir jauku. Bendras kultūros paveldo projektas aprėpia išorės ir vidaus remontą. Klebonas V. Daujotis patenkintas, kad pavyko atlikti didžiulį darbą.
„Prieš 200 metų šioje bažnyčioje apsilankęs vyskupas rado plytų grindis ir tai buvo užfiksuota dokumentuose. Remdamiesi šiuo istoriniu faktu projektuotojai parengė projektą šiuolaikinėmis technologijomis atkurti autentiškas grindis, nes iki tol čia buvusios medinės per daugelį dešimtmečių dėl drėgmės ir pavojingo pelėsio sunyko, sklido prastas kvapas, – dėstė parapijos klebonas. – Čia buvo atviras ligos židinys – kenkė žmonių sveikatai ir mediniam bažnyčios pastatui. Gerai, kad turėjome galimybę pagal projektą atidengti grindis, išplėšti medinę dalį, betonuoti, kloti šildomas grindis ir sudėti klinkerio plyteles, kurios primins gilią bažnyčios praeitį.“
Bažnyčioje rodydamas 8 kolonas, kurios laiko lubas ir balkoną, jis pastebėjo, kad šias taip pat niokojo drėgmė ir pelėsis. Po kai kurių apačia išbetonuota ir padėti nauji kolonų fragmentai, kad šios išlaikytų pastatą. „Bažnyčia laikėsi ant Dievo garbės, – pajuokavo kunigas Viktoras. – Dėl metų, drėgmės ji nyko. Laimė, kad galėjome prisiliesti ir atnaujinti medinę bažnytėlę, pašalinti tai, kas jai pavojinga.“
Sustabdytas šventovės nykimas
Remontuoti reikėjo ir lubas, kurios daugelį metų buvo užkaltos medžio drožlių plokštėmis. „Apačioje kaupėsi drėgmė, jas nuplėšus bažnyčios viduryje radome iš esamų visai sutrešusias dvi sijas, kurios laikė pastato konstrukciją ir prie kurių buvo prikaltos plokštės. Sijų ilgis daugiau nei 9 metrai. Kur gauti tokio ilgio sijų? Meistrams buvo iššūkis, kaip jas pakeisti išsaugant autentiškumą, – atskleidė klebonas. – Nuo lubų nuvalėme daug susikaupusių nešvarumų. Po užkaltomis plokštėmis buvo rasta senųjų lubų fragmentų. Nuvalę lentas, jas panaudojome šoninėse navose. Akivaizdu, kad jos senos, nelygios, tačiau autentiškos.“ Ant dviejų balintų sijų išsaugotas dažymo elementas – trafaretinis piešimas melsvais dažais.
Teko restauruoti ir trečią siją, kuri taip pat buvo pažeista puvėsio. Remontuojant atsirado papildomų rūpesčių – niekas negalvojo, jog teks tvirtinti ir stiprinti kolonas. „Nieko nedarant bažnyčia būtų susmukusi, – pastebėjo kunigas Viktoras. – Nesaugu buvo vaikštant palėpėje, kai lubas laikė sutrešusios sijos – gerai, kad nelaimė neatsitiko.“
Puvėsis kibo ir į suolus bažnyčioje, kurie anuomet buvo skirti tam tikrai maldininkų grupei. Klebonas apgailestavo, kad jie patrešę. Ponai turėjo savo ložes, kurios bus restauruotos.
Kunigas V. Daujotis džiaugėsi, kad pabaigti didieji darbai, bet dar laukia smulkesni. Šį šildymo sezoną bažnyčią šildo šilumos siurblys, tačiau nespėta apšiltinti palėpę, todėl energetika nebuvo taupi.
„Norime taupyti šilumai skirtas lėšas apšiltindami palėpę, – kalbėjo klebonas. – Be to, reikia sutvarkyti vidaus apšvietimą, nes pasikeitė bažnyčios interjero lubų struktūra.“
Išbandymai Slengiuose
Beveik prieš 20 metų į kunigus įšventintas V. Daujotis 3 metus studijavo Romoje, po to paskirtas klebonu į Viešvėnų parapiją Telšių rajone, taip pat medinės architektūros bažnytėlę. Tryliktus metus jis dvasinę tarnystę atlieka Vėžaičių parapijoje, dvyliktus – Slengių parapijoje, kur per tą laiką iškilo bažnyčia. „Tai buvo nelengvas iššūkis, – neslėpė kunigas Viktoras. – Seminarija ruošia kunigystei ir klebono pareigybei, daugiau gauni teorinių žinių, o praktinių įgūdžių įgyji prisilietęs prie remonto, statybos darbų. Taip pat ir pastoraciniame lygyje, santykiuose su žmonėmis, žinias realizuoji bendraudamas su parapijiečiais.“ Jis dėkojo kanauninkui Jonui Paulauskui už kolegiškumą, draugiškumą, globą, pagalbą, asmeninę paramą.
Klebonui džiugu, kad pernai pasisekė sutvarkyti Slengių bažnyčios aplinką, šventoriuje įrengti trinkelėmis grįstą taką. Per Velykas čia galės eiti procesija. Vėliau šventorius bus apsėtas žole, bet dar trūksta tvoros. „Dalis gražių darbų Vėžaičiuose ir Slengiuose atlikti padedant rajono Savivaldybei iš religinių bendruomenių fondo, o Vėžaičių bažnyčios remonto projekto ruošimas ir jo įgyvendinimas iš dalies finansuoti iš rajono Savivaldybės kultūros paveldo objektams skirtų lėšų“, – kalbėjo V. Daujotis. Jis dėkojo parapijiečiams už skiriamas aukas, paramą bažnyčios statybai.
Šiemet slengiškių siekis – pagaminti pagal projektą originalias didžiąsias bažnyčios duris: ir parapijiečiai, ir atvykstantys svečiai turi oriai įžengti į juos pasitinkančią bažnyčią. Pasak klebono, materialiniai dalykai svarbūs tikinčiųjų bendruomenei – reikia turėti savo erdvę, jaukų pastatą.
Linkėjo stiprinti dvasią
„Esu dėkingas šių parapijų bendruomenėms, aktyviesiems nariams, kurie prižiūri, valo maldos namus. Daug veiklos vyksta Slengių bažnyčioje, nes neturime parapijos namų – jos pagrindinėje erdvėje renkamės, – dėstė kunigas Viktoras. – Čia ateina gausus būrys vaikų, besirengiančių Pirmajai komunijai, Sutvirtinimo sakramentui, renkasi grupelės „Motinos maldoje“ maldininkės. Vėžaičių bažnyčioje taip pat mokosi vaikai, meldžiasi motinos. Bet Slengiuose, vienintelėje Gargždų dekanato parapijoje, ruošiami sužadėtiniai – jau trečius metus.“
V. Daujotis džiaugėsi, kad dirba katechetų komandos, kad šie žmonės savo tikėjimo kelionėje augina jaunąją kartą. „Šių dienų pasaulyje iššūkis būti tikinčiu žmogumi, kai esame linkę visur ieškoti komforto. Tačiau gyvenimas ne vien komfortas ir malonumas – yra išbandymų ar net katastrofų – reikia turėti dvasinį stuburą, kad jas išgyventum. Dabar džiaugiamės galėdami Europoje gyventi taikoje, bet pasaulyje tiek svyravimų, netikėtumų. Norint ištverti tuos iššūkius, reikia ne tik kūną mankštinti, bet ir dvasią stiprinti“, – dėstė klebonas.
Jis kalbėjo, kad šie Telšių vyskupijos 100-mečio jubiliejaus metai labai svarbūs. „Norėčiau, kad atsinaujinimas vyktų ne tik bažnyčių materialiniuose dalykuose, bet ir tikėjime – kad įsigilintume ir pažintume savo vyskupiją. Antai būtų gražu apsilankyti savo Krikšto bažnyčioje ar Žemaičių Kalvarijoje, mylimos Marijos šventovėje ir pasimelsti, ypač liepos pradžioje vyksiančiuose atlaiduose“, – ragino kunigas Viktoras.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
