Tilvikuose už europines lėšas sukurta viešoji erdvė sunyko

Tilvikų bendruomenė šią vasarą minės 20 metų įkūrimo sukaktį. Jos gyvavimo ženklų ieškojome atvykę į šį kaimą. Gyventojai tvarkosi savo sodybose, bet bendrą viešąją erdvę, kurią puoselėjo bendruomenės entuziastai nuo įsikūrimo pradžios, apleido. Tai buvo didžiausias projektas, kurį įgyvendinus kaime buvo sukurta jauki erdvė. „Sutvarkyti mūsų parką – iššūkis, nes žmonės nenori įsijungti į bendrą darbą“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas Tomas Ilginis.

Kasdieniniu ritmu
Ką Vėžaičių seniūnijos Tilvikų kaimo žmonės veikia vasarą? Veltui dairysies – čia gyvulių bandų nebematyti, tik du veršiai per atsitiktinumą užsilikę. Iš kaimo jau išėjo paskutinė melžiama karvė, tačiau kiaulės kriuksi ne vienos sodybos tvarte. Ir nesvarbu, kad paršelis kainuoja pusantro šimto eurų ir didžiausi biurokratiniai reikalavimai dėl jų laikymo spaudžia.
Gali sodyboje pamatyti žolę „šienaujančias“ avis. Ūkiniais gyvūnais laikomos ir bitelės – šių vis dar neatsisako garbaus amžiaus bitininkas, nors be sūnų pagalbos nesusitvarkytų.
Kaime plyšauja skardžiabalsiai gaidžiai, išsisukę nuo plėšrūnės lapės. Oi, kaip reikia nuo jų saugoti dedekles. Tilvikų gyventoja Violeta Vaitkienė nufilmavo, kaip vidurdienį sodybos teritorijoje nieko nepaisydami dūko du lapiukai. Sako, per savaitę rudoji nugvelbė 7 kaimyno vištas, o per vasarą kaime papjovė apie 30.
Žemdirbiškos dvasios šiuolaikiški vėjai čia neužpūtė – visi tilvikiškiai užsiaugina daržovių. Laiko užtenka ir gražinti sodybos aplinką – nemažai išpuoselėtų čia rasi. Anksčiau tai skatindavo gražiausiai tvarkomų sodybų konkursai, už pastangas kurti grožį šeimininkai būdavo nominuojami. Tačiau erdvios sodybos gyventoja Ilona Metrikienė turi savo nuomonę: „Grožis yra sąlyginis dalykas – man nepatinka gėlių margumynas mažame plotelyje. Mano vyrui reikia laukinės gamtos – jis kieme sodina ne serbentus, bet uosius, vietoj gėlių – pušelę, ją karpo.“ Ginčijasi, barasi, bet abu sutaria, kad vietoje šabakštyno reikia parko.
O kaimynė Barbora Petkevičienė prisipažino, kad dievina gėles, bet sodina daugiametes, kad mažiau vargo būtų. Menine prigimtimi apdovanota senjorė grožio pajautimą atskleidžia savo tapyboje, Ilona – siuvinėjamuose paveiksluose.
Į kelionę – kaip į šventę
„Kaime daug kas priklauso nuo žmonių noro. Vieni nori tik rankas į daržą, šiltnamį ar gėlyną įkišti arba namus remontuoti. Kiti trokšta visas šventes, renginius aplankyti ir nespėja, nes savaitgaliais jie vyksta keliose vietose. O kai „atsikandi“ švenčių, norisi su meškere pasėdėti prie tvenkinio – Tilvikuose daugelis juos prie namų turi ir žvejoja“, – atskleidė I. Metrikienė, aktyvi Tilvikų bendruomenės narė, tvarkanti jos finansus.
Šią vasarą ji dalyvavo tradicinėje bendruomenės ekskursijoje. Valdybos narei Reginai Bieliauskienei parengus projektą, kelionėje maršrutu Švėkšna–Šilutė–Rusnė galėjo dalyvauti visi, kas norėjo. „Buvo labai įdomu – su gide aplankėme H. Šojaus dvarą, dalyvavome žuvies edukacijoje Rusnėje, matėme, kaip ji ruošiama rūkyti, ir šviežią ragavome. Švėkšnoje su gide aplankėme bažnyčią, parką“, – dėstė I. Metrikienė. Ji prisipažino, kad ši išvyka jai – šventė.
Pašnekovė neslėpė, jog anksčiau Tilvikų bendruomenės veikla buvusi aktyvesnė. „Bet gal kartais reikia pertraukėlių, kad pasiruoštum didesnėms šventėms?“ – retoriškai ištarė ji.
B. Petkevičienė ir I. Metrikienė – bendruomenės įkūrimo iniciatorės. „Ilgai buvome bendruomenėje – kūrėme ją, 6 metus pirmininke buvau, 15 metų – valdyboje. Prieš porą metų dėl sveikatos bėdų išėjau iš bendruomenės, o Ilona dar liko“, – kalbėjo B. Petkevičienė.
Beržų slėnį užgožė piktžolės
Prieš 20 metų įkūrus bendruomenę, entuziastų svajonė buvo lankoje prie įspūdingo Žvelsos vingio sukurti jaukią viešąją erdvę, kad kaimo žmonės turėtų kur rinktis į renginius, pailsėti gamtos apsuptyje, sportuoti. „Bangoje“ ne kartą rašėme apie europinėmis lėšomis finansuotą sėkmingai įgyvendintą projektą. Išgražinta erdvė, kurią tilvikiškiai pakrikštijo Beržų slėniu, kaimo žmones pakvietė prieš 12 metų. Ją įrengiant daug prisidėjo ir patys gyventojai. Rinkosi į talkas, padėjo materialiai. Buvo sumeistrauta lauko scena, pastatyta tentinė 50 vietų palapinė bendruomenės susibūrimams, asmeninėms šventėms, be to, pastatytas namelis. Atsirado sauna, kubilas. Ir universali sporto aikštelė, vaikų žaidimo zona, takai. Vyrai iškasė tvenkinį, įrengė tiltelį, o moterys pasodino gėlių, dėliojo akmenų kompozicijas. Kaimo žmonės sumūrijo ir židinį.
Dabar buvusios jaukios, gražios erdvės – tik prisiminimas. Palapinę primena jos sulankstytas karkasas – žiemą neatlaikė sniego naštos. Baldai iš jos sukrauti apšiurusioje scenoje. Sporto aikštelė užžėlusi, tvenkinys irgi, nebėra takų žymės. Beržyne trimeriu pjovęs vyriškis pasiskundė, kad žolė peraugusi – sunku pjauti. „Apsileido“, – ištarė pjovėjas, gyvenantis Tilvikų kaime. Kitame Žvelsos krante gyvenantis Povilas Metrikis neprašomas šią vasarą lankoje nupjovė žolę, bet ji spėjo ataugti.
„Reikėjo nuolatinės priežiūros – į talkas kviesti. Reikia lyderio“, – vienoda pašnekovių nuomonė. „Anksčiau mes su vyru savo traktoriuku pjovėme žolę. Būtume neapleidę, jeigu sveikata nesutrikusi. Man tiek mažai betrūksta iki garbios sukakties“, – šyptelėjo entuziastinga senjorė B. Petkevičienė.
Valdybos narės V. Vaitkienės teigimu, bendruomenei turi vadovauti laisvas (nedirbantis) žmogus, gal pensininkas, nes šios visuomeninės pareigos atima daug laiko. Ji nedaug galėjo pasakyti apie bendruomenės veiklą. „Iš vadovų mažai informacijos gauname“, – patikino ji.
Tilvikų bendruomenei skirtas pastatas kaimo centre taip pat apžėlęs, be gyvybės ženklų – reikia remontuoti.
Nenori padėti
„Organizuojame talkas, vyksta vakariniai susitikimai. Su valdybos nariais bendraujame beveik kasdien. Stengiamės į veiklą įtraukti ir gretimų kaimų žmones, – „Bangai“ kalbėjo šeštus metus Tilvikų bendruomenei vadovaujantis T. Ilginis. – Bet žmonės nenori bendrauti, kažką daryti: kai jų klausinėji, atrodo, kad nori, o kai organizuoji – neateina. Bendrą projektą su Kulių bendruomene turime – organizuojame seminarus, teikiame jiems paslaugą.“
Pasak jo, Tilvikų parke, pakrikštytame Beržų slėniu, grožis buvo sukurtas už europinius pinigus. „Bet vėliau teko kai ką keisti – išnešti supuvusią medinių takų dangą, nes viena garbaus amžiaus moteris pargriuvo, – atskleidė T. Ilginis. – Daug ką reikia čia tvarkyti, bet yra iššūkių – niekas nenori padėti. Turi prašyti, atrodo, kad už tą pagalbą lieki skolingas. Žolę pjaunu aš, ateina Arvydas, atliekantis visuomenei naudingus darbus. Man trūksta laiko, nes pakilau karjeroje – mano pareigos vadovaujančios.“
Savanorystės idėja daryti kažką ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų ne visiems priimtina, suvokiama. Bendruomenės pirmininkas skundėsi, kad kvietė žmones į talką tvarkyti parką, bet ji dėl lietaus neįvyko, o vėliau niekas nebeatėjo. Visgi su talkininkais žada atstatyti sniego sugriautą palapinę, kur vykdavo įvairūs kaimo žmonių susibūrimai. Pasak T. Ilginio, medžiagos jau nupirktos. „Gargždų sporto centras žadėjo padėti sutvarkyti piktžolėmis apžėlusią sporto aikštelę, – dėstė jis. – Planuojame atstatyti supuvusį tiltelį į tvenkinį.“
Pašnekovas patikino, jog su VVG „Pajūrio kraštas“ ruošiamas projektas atnaujinti bendruomenei skirtą pastatą. „Čia galėtų vykti plačios veiklos, bet remontui reikia daug lėšų“, – atskleidė T. Ilginis.
Šiemet Tilvikuose nešurmuliavo tradicinė Joninių šventė – nusprendė rudeniop minėti bendruomenės 20 metų gyvavimo sukaktį. Įvyko tik tradicinė kelionė, kurioje dalyvavo 32 žmonės ir bendruomenės pirmininkas.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.