Nuo Klaipėdos rajono priedangų iki naujos šaudyklos „Juodas gandras“ Stirbiuose

Vidaus reikalų ministras M. Katelynas kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės atstovais lankėsi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje, kur apžiūrėjo ten įrengtą priedangą. Prieš tai ministerijos atstovai dalyvavo susitikime Savivaldybėje. Aptariant civilinės saugos situaciją Klaipėdos rajone, kur gyvena 75 168 gyventojai, pažymėta, kad priedangų tinklas plečiamas, tačiau jų kol kas įrengta nepakankamai – šiuo metu rajone yra 49 priedangos, galinčios sutalpinti apie 12,8 proc. gyventojų.

Ketvirtadienį Vakarų Lietuva sulaukė vienos iš šalies ministerijų dėmesio – čia lankėsi neseniai vidaus reikalų ministru paskirtas Martynas Katelynas. Savo apsilankymą pajūryje jis pradėjo nuo vizito uostamiestyje, o baigė Klaipėdos rajone, kur daugiausia dėmesio skirta kritinės infrastruktūros apsaugai, civilinės saugos parengčiai ir gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Vienu svarbiausiu Vidaus reikalų ministerijos vadovo ir jo komandos viešnagės mūsų krašte akcentu tapo atidarymo iškilmės Stirbiuose – čia, nuėjusi ilgą biurokratinį kelią, duris pagaliau atvėrė viena moderniausių šaudyklų ir praktinių mokymų centrų šalyje „Juodas gandras“.
Rajono parengtis
Vėliau Vidaus reikalų ministerijos vadovas su komanda išvyko į Klaipėdos rajoną, kur susitiko su pastarojo meru Broniumi Markausku, kitais vadovais bei Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininku Stanislovu Virbausku. Pagrindinės susitikimo, kuriame dalyvavo ir Seimo narys Alvydas Mockus, temos – civilinės saugos sistemos parengtis, kritinės infrastruktūros apsauga ir pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.
Savivaldybėje gyvena 75 168 žmonės. Todėl vienas iš svarbių civilinės saugos klausimų – ar prireikus gyventojams būtų pakankamai vietų saugiai pasitraukti iš pavojingos zonos. Šiuo metu rajone yra 49 priedangos, galinčios sutalpinti apie 12,8 proc. gyventojų. Priedangų tinklas plečiamas, tačiau dabartinis jo dydis dar nėra pakankamas.
Tiesa, situaciją siekiama gerinti konkrečiomis investicijomis. Šiuo metu Klaipėdos rajone modernizuojama 14 priedangų. Vidaus reikalų ministerija šiems darbams skyrė daugiau kaip 420 tūkst. eurų Valstybės gynybos fondo lėšų. Numatoma ir tolesnė plėtra. Regiono plėtros plane civilinės saugos reikmėms planuojama skirti apie 3 mln. eurų. Dalis šių lėšų numatyta naujoms priedangoms įrengti ir esamoms modernizuoti.
„Vaivorykštės“ priedangoje – 900 vietų
Ministerijos atstovai apsidžiaugė, kad mūsų Savivaldybėje vyksta gyventojų švietimas – rengiami mokymai ir pratybos, gyventojai supažindinami su pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms, plečiamas sirenų tinklas, mat civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad vien infrastruktūros nepakanka. Krizės atveju svarbu, kad žmogus žinotų, kaip turi elgtis gavęs perspėjimą, kur ieškoti priedangos ir ką pasiimti su savimi.
Apie tai kalbėta ir lankantis Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje, kur apžiūrėta įrengta priedanga, talpinanti apie 900 asmenų. Čia M. Katelynas domėjosi jos įrengimu, pasirengimu priimti gyventojus ir praktiniais sprendimais, kurie būtų svarbūs ekstremaliosios situacijos metu. „Vasarą ar savaitgalį gyventojai gali laisvai patekti? Ar jie žinotų, kad, paskelbus raudoną oro pavojų, čia galima slėptis? Nebūtų užrakintos patalpos?“ – domėjosi ministras. Jį Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė civilinei saugai Rita Uosytė patikino, kad gyventojai apie šią priedangą tikrai žino, tik kol kas dar sprendžiamas klausimas dėl rakinimo sistemos.
Stirbių fenomenas
Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai ketvirtadienio popietę sutikti Stirbiuose, kur pagaliau oficialiai atidaryta viena moderniausių šaudyklų ir praktinių mokymų centrų šalyje „Juodas gandras“.
Vėžaičių seniūnijoje daugiau kaip keturių hektarų teritorijoje įrengtas objektas skirtas ne vien sportiniam šaudymui. Čia numatomos individualios treniruotės, grupių renginiai, valstybės institucijų ir specialiųjų tarnybų mokymai, taip pat taktinės medicinos, pirmosios pagalbos ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms užsiėmimai. Šaudyk­loje įrengtos devynios šaudymo zonos, kurių distancijos siekia nuo 20 iki 200 metrų. Jos pritaikytos treniruotėms su trumpaisiais, ilgaisiais ir lygiavamzdžiais ginklais.
Objektas skirtas ne tik patyrusiems šauliams ir pareigūnams. Šaudyklos vadovybė teigia norinti sudaryti galimybę ir civiliams, prižiūrint instruktoriams, susipažinti su šaudymu bei tobulinti praktinius įgūdžius.
Šio projektą sumanytojas ir įgyvendintojas Andrius Zubernis atskleidė, kad idėja gimė grįžus iš emigracijos Airijoje ir įstojus į Lietuvos šaulių sąjungą. „Nuvykęs treniruotis į šaudyklą Klaipėdoje, pamačiau, kad ten trūksta tinkamų sąlygų. Supratau, kad tai ne vien mano problema“, – pasakojo verslininkas. Išsiaiškinęs teisinius reikalavimus, jis išsirinko ir įsigijo žemės sklypų Stirbiuose, kur ryžosi įkurti modernią šaudyklą – tai jis vadina savo duokle Tėvynei ir nacionaliniam saugumui.
Per atidarymą A. Zubernis prisiminė, kad įgyvendinti 3 mln. eurų kainavusį projektą nebuvo lengva – ilgą laiką darbai strigo dėl aplinkosauginių procedūrų ir teisinių neaiškumų, nuolatinių skundų. Neatsitiktinai šaudyk­lai suteiktas ir „Juodo gandro“ pavadinimas – kol vyko visos procedūros, aplinkosaugininkai gavo ne vieną pranešimą apie teritorijoje neva pastebėtas retas saugomas paukščių rūšis. „Tačiau bene daugiausia dėmesio sulaukė juodasis gandras. Būtent tai ir įkvėpė šaudyklą pakrikštyti tokiu vardu“, – prisiminė verslininkas, patikinęs, kad nė vienas pranešimas nebuvo pasitvirtinęs.
Šiandien išties unikalaus sumanymo autorius ir įgyvendintojas džiaugiasi galėdamas atsikvėpti ir priimti pirmuosius lankytojus.

„Atminkime – mes gyvename šalia ugnikalnio, todėl visus kviečiu atsakingiau žiūrėti į šalies gynybą“, – susirinkusiuosius į Stirbius ragino Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. L. Idzelis.

Mokysis veikti
Vienas iš „Juodo gandro“ akcentų – praktinis pasirengimas krizėms. Šalia šaudyklos įrengtas iš konteinerių suformuotas taktinis miestelis. Keičiant jo konfigūraciją galima kurti skirtingus treniruočių scenarijus. Čia numatomi šaulių, ugniagesių, policijos pareigūnų, medikų ir kitų specialistų mokymai. Treniruotėse bus mokomasi suteikti pirmąją pagalbą, saugiai evakuoti nukentėjusįjį, naudoti turniketą ir veikti nelaimės ar kitos ekstremaliosios situacijos metu.
Šaudyklos vadovas Algimantas Poška jau anksčiau „Bangai“ yra akcentavęs – tokie įgūdžiai reikalingi ne tik profesinėje tarnyboje ar karo atveju. „Gebėjimas nesutrikti, suteikti pirmąją pagalbą ir tinkamai reaguoti gali išgelbėti gyvybę per eismo įvykį, nelaimę darbe ar buityje“, – dar prieš atidarymą kalbintas teigė A. Poška.
Klaipėdos rajone gimusiu kompleksu džiaugėsi ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis. „Džiugu, kad Lietuvoje yra žmonių, stumiančių visuotinės gynybos idėją. Iš ko susideda valstybės gynybos sėkmės trikampis? Iš informacijos, įgūdžių ir tai gavus įgyto pasitikėjimo savimi, kariuomene ir valstybe. Atminkime – mes gyvename šalia ugnikalnio, todėl visus kviečiu atsakingiau žiūrėti į šalies gynybą, nes jei iš tikrųjų kažkas nutiks, nebus taip, kad galėsime pasėdėti ant atsarginių žaidėjų suolelio ir viską stebėti iš už užuolaidos“, – kalbėjo šaulių vadas, vildamasis, kad ši sėkmingai pasibaigusi šaudyklos istorija taps įkvėpimu. Jam antrino ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas, už išskirtinį projektą dėkojęs jo sumanytojui A. Zuberniui. „Kuo daugiau tokių žmonių kaip Andrius, tuo mes visi galime jaustis ramiau“, – kalbėjo meras, pasidžiaugęs rajone iškilusiu reikalingu objektu.
Rūpi kaimynystė – 1 200 eglaičių
Perkirpus simbolinę atidarymo juostelę, susirinkusieji pakviesti į ekskursiją po įspūdingą šaudyk­los teritoriją, kurią kuriant daug dėmesio skirta saugai, triukšmo sklaidos mažinimui ir aplinkos apsaugai. Šaudymo zonose įrengti apsauginiai pylimai ir garsą slopinančios konstrukcijos. Taip pat įdiegta vandens surinkimo ir valymo sistema, skirta šaudymo metu susidarančioms dalelėms sulaikyti.
Projekto derinimo metu, kaip minėta, vietos gyventojai nerimavo dėl galimo triukšmo ir poveikio aplinkai. Pristatydami šaudyklą jos atstovai patikino, kad, renkantis techninius sprendimus, į šiuos nuogąstavimus buvo atsižvelgta ir įsipareigota laikytis veiklai taikomų aplinkosaugos bei saugumo reikalavimų. Teritorijoje jau pasodinta 1 200 eglaičių. Joms suvešėjus, želdiniai turėtų tapti papildomu žaliuoju barjeru tarp objekto ir aplinkinių teritorijų.
„Juodas gandras“ kuriamas kaip platesnis aktyvaus laisvalaikio ir praktinių mokymų centras. Pasak projekto vystytojų, teritoriją ateityje numatoma dar labiau plėsti.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Daugiau straipsnių

Skip to content