Aleksandras Izgorodinas: Baltijos šalių ekonomikos antrąjį šių metų pusmetį pradeda stipriau, nei tikėtasi

„Visų trijų Baltijos šalių ekonomikos šį pavasarį rodo geresnius rezultatus, nei buvo tikėtasi. Lietuvos ekonomikos augimas paspartėjo iki aukščiausio lygio nuo 2024 m. pabaigos, Latvija stabiliai atsigauna po 2023–2024 m. stagnacijos, o Estija jau penktą ketvirtį iš eilės auga po trejų sunkių metų“, – pažymi „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Lietuva išlaiko sparčiausią augimo tempą regione

„Lietuvos ekonomika pirmąjį 2026 m. ketvirtį augo 2,8 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, o antrąjį ketvirtį augimas paspartėjo iki 3,8 proc. – tai sparčiausias tempas nuo 2024 m. IV ketvirčio. Šalies ekonomika auga jau tryliktą ketvirtį iš eilės, o pastaruosius dvejus metus augimas vidutiniškai siekė apie 3 proc.“, – teigė A. Izgorodinas.

Ekonominės nuotaikos rodiklis – apklausomis pagrįstas verslo ir vartotojų lūkesčių matas – liepą pakilo iki 103,3 punkto – aukščiausia reikšmė per pastaruosius šešis mėnesius ir aiškiai viršija ilgalaikį maždaug 97 punktų vidurkį. Nuotaikas gerina paslaugų sektorius ir vartotojai, pramonės rodikliai išlieka stabilūs, o statybų sektoriaus nuotaikos gerokai viršija istorinę normą.

Pramonės produkcija (neįskaitant naftos produktų) birželį pasiekė rekordinį lygį – šešių mėnesių tendencija rodo 5,3 proc. metinį augimą, sparčiausią per pastaruosius metus. Vienu metu rekordus pasiekė maisto ir tabako, plastikų, juodųjų bei spalvotųjų metalų gaminių, elektronikos ir mašinų remonto sektoriai, o silpniausiai sekasi tekstilei, odos gaminiams ir farmacijai.

Mažmeninė prekyba (neįskaitant automobilių) birželį pasiekė rekordą – 6,6 proc. metinį augimą, tai stipriausias rodiklis tarp Baltijos šalių. Tai daugiausia lemia augančios realios gyventojų pajamos, tačiau prie vartojimo augimo prisidėjo ir antrosios pensijų pakopos reforma, dėl kurios dalis papildomų gyventojų lėšų buvo skirta pirkiniams.

Lietuvoje fiksuojama aukščiausia infliacija regione – ji nuo 2,8 proc. sausį pakilo iki 5,6 proc. liepą, ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. rugpjūčio bei kol kas nepradėjo mažėti. Energijos kainos liepą buvo 23,7 proc. didesnės nei prieš metus, o paslaugų infliacija, skatinama darbo užmokesčio augimo, pasiekė 6,9 proc.

Latvijos ekonomikos atsigavimas tampa vis platesnis

„Latvijos BVP pirmąjį 2026 m. ketvirtį augo 2,5 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Šis tempas buvo artimas ankstesnį ketvirtį fiksuotam 2,6 proc. augimui, kuris buvo sparčiausias nuo 2022 m. vidurio. Po ekonomikos nuosmukio didžiąją 2023 m. dalį ir 2024 m. pradžioje Latvijos ekonomika auga jau septintą ketvirtį iš eilės“, – sakė A. Izgorodinas. 

Ekonominės nuotaikos rodiklis liepą šoktelėjo iki 100,3 punkto nuo 96,5 punkto birželį – tai aukščiausia reikšmė per keturis mėnesius, vėl viršijanti simbolinę 100 punktų ribą. Pagerėjo pramonės, paslaugų, mažmeninės prekybos ir vartotojų nuotaikos, tuo tarpu statybų sektoriaus nuotaikos po itin gerų rezultatų vėsta.

Pramonės produkcija birželį pasiekė rekordinį lygį – šešių mėnesių tendencija rodo 4,0 proc. metinį augimą, sparčiausią nuo duomenų rinkimo pradžios. Sparčiausiai augo chemijos pramonė (20 proc.) ir metalo gaminių gamyba (19 proc.).

Mažmeninės prekybos (neįskaitant degalų) apimtis birželį pasiekė rekordinį lygį ir buvo 4,3 proc. didesnė nei prieš metus. Darbo užmokesčiui augant maždaug 6,5 proc., o infliacijai siekiant 2,5 proc., Latvijos namų ūkių realioji perkamoji galia didėja.

Bendroji infliacija liepą sulėtėjo iki 2,5 proc. po to, kai gegužę buvo pasiekusi 3,5 proc. piką. Grynoji infliacija, neapimanti sparčiai kintančių maisto produktų ir energijos kainų, tebėra gana aukšta ir siekia 3,6 proc. Ją daugiausia lemia nuo 5,3 iki 5,4 proc. siekianti paslaugų infliacija, kurią savo ruožtu skatina daugiau kaip 6 proc. augantis darbo užmokestis.

Estija ekonomika atsitiesia

„Estijos BVP pirmąjį 2026 m. ketvirtį augo 2,4 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – tai sparčiausias tempas nuo 2022 m. pradžios.  Antrąjį šių metų ketvirtį ekonomikos augimas šiek tiek sulėtėjo ir siekė 2,1 proc. Atsigavimas prasidėjo po trejų metų laikotarpio, kai nuo 2022 m. vidurio iki 2025 m. pirmojo ketvirčio šalies ekonomika traukėsi arba neaugo. Tai buvo vienas ilgiausių ekonomikos nuosmukio laikotarpių Europos Sąjungoje“, – pažymėjo banko „Citadele“ ekonomistas. 

Pramonė išlieka silpniausia Estijos ekonomikos sritis. Birželį gamybos apimtis smuko iki žemiausio lygio per pusantrų metų ir buvo maždaug 2 proc. mažesnė nei prieš metus. Silpni rezultatai fiksuoti maisto, tekstilės, popieriaus ir baldų gamybos bei mašinų remonto srityse. Vis dėlto Suomijoje, kuri yra pagrindinė Estijos eksporto rinka, ekonomikos aktyvumas ryškiai didėja. Tai gali padėti Estijos pramonei antrąjį metų pusmetį stabilizuotis ir pradėti atsigauti.

Bendra mažmeninės prekybos, įskaitant degalus, apimtis birželį pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus ir tris mėnesius. Ji buvo maždaug 3,5 proc. didesnė nei prieš metus. Infliacijai sumažėjus iki 2,0 proc., o darbo užmokesčiui augant beveik 6 proc., Estijos gyventojų realiosios pajamos toliau didėja.

Bendroji metinė infliacija nuo 3,8 proc. sausį sumažėjo iki vos 2,0 proc. birželį ir tokia pati išliko liepą. Grynoji infliacija birželį smuko iki 0,9 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 m. pradžios. Mažėjančios baldų ir buitinės įrangos kainos rodo, kad energijos kainų šuolis kol kas nepersidavė kitų pagrindinių prekių kainoms.

Karas Irane tebėra pagrindinis infliaciją skatinantis veiksnys

Karas Irane išlieka svarbiausiu infliaciją Baltijos šalyse lemiančiu veiksniu. Jo poveikis aiškiai matomas degalų kainose, kurios pastaraisiais mėnesiais regione buvo 10–31 proc. didesnės nei prieš metus. Energijos kainų augimas jau pradeda atsispindėti ir gyventojų sąskaitose už energiją.

Vis dėlto kol kas nėra aiškių įrodymų, kad šis kainų šuolis plistų į pagrindinių prekių, tokių kaip baldai ir buitinė įranga, kainas. Šių prekių infliacija visose trijose Baltijos šalyse tebėra artima nuliui.

Šį mėnesį rinkų dėmesio centre

Birželį atnaujinant makroekonomines prognozes visoms trims Baltijos šalims buvo padidintos 2026 m. ekonomikos augimo prognozės ir sumažintos infliacijos prognozės. Pakeitimai atlikti įvertinus tai, kad su karu Irane susijęs energijos kainų šuolis kitoms kainoms persidavė mažiau, nei baimintasi.

Lietuvos 2026 m. BVP augimo prognozė padidinta nuo 2,6 iki 2,9 proc., o infliacijos prognozė sumažinta tik nežymiai, iki 5,8 proc. Mažesnį infliacijos prognozės pakeitimą lėmė tai, kad kainų augimą Lietuvoje labiau skatina vidaus veiksniai, pirmiausia darbo užmokesčio ir su būstu susijusios energijos kainų augimas. Šis spaudimas dar nėra pasiekęs aukščiausio taško. Prognozuojama, kad nedarbas sieks 6,8 proc., o darbo užmokestis augs 7,5 proc. 2027 m. infliacijos prognozė sumažinta iki 3,4 proc.

Latvijos 2026 m. BVP augimo prognozė padidinta nuo 1,5 iki 1,8 proc., o infliacijos prognozė sumažinta 1,1 procentinio punkto, iki 4,0 proc. Prognozuojama, kad nedarbas sieks 6,5 proc., darbo užmokestis augs 6,4 proc., o nekilnojamojo turto kainos padidės 5,4 proc.

Estijos prognozės buvo pakeistos labiausiai. 2026 m. BVP augimo prognozė padidinta nuo 1,8 iki 2,2 proc. Tai didžiausias prognozės padidinimas Baltijos šalyse. Infliacijos prognozė sumažinta 1,9 procentinio punkto, iki 4,0 proc. Prognozuojama, kad nedarbas sieks 7,0 proc., darbo užmokestis augs 5,8 proc., o nekilnojamojo turto kainos padidės 6,6 proc.

Pranešimas spaudai

Asociatyvi nuotr.