Vėžaitiškiai mokslininkai: dirvožemio degradacija – globali problema

D. Karčauskienė: „Vėžaičių filialas turi unikalų plotą, kuriame daugelį metų auginami rapsai arba miežiai-rapsai. Tai akivaizdus įrodymas, kaip nualinamas dirvožemis.“

Šią savaitę Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialo mokslininkai pakvietė Vakarų Lietuvos ūkininkus į seminarą „Ankštinių augalų reikšmė šiuolaikiniame žemės ūkyje“. Jie akcentavo, kaip svarbu į sėjomainą įterpti ankštines kultūras ir taip pagerinti dirvožemio struktūrą, o pašarą ir maistą praturtinti baltymais. Plačiau šis klausimas kartu su kitomis dirvožemio degradacijos problemomis bus aptartas rugsėjo 22–25 dienomis čia vyksiančioje tarptautinėje jubiliejinėje mokslinėje konferencijoje.

Prieš pusantrų metų Vėžaičių filialo mokslininkai kartu su kitomis institucijomis iš keliolikos Europos Sąjungos šalių buvo pakviesti spręsti aktualią problemą – baltymingų augalų auginimo technologijų tobulinimą, praturtinant dirvožemį biologiniu azotu, o maistą ir pašarus – baltymais. Įgytą patirtį jie panaudojo nacionalinio projekto paraiškoje.

Į seminarus vėžaitiškiai buvo pakvietę Aukštaitijos ūkininkus, o šį kartą – Žemaitijos. „Dirvožemio degradacija – globali problema. Ankštiniai augalai praturtina dirvožemį atmosferos azotu, skatina dirvožemio humuso atsinaujinimą. Norime motyvuoti ūkininkus į sėjomainą grąžinti ankštines kultūras“, – kalbėjo Vėžaičių filialo direktorė dr. Danutė Karčauskienė. Ji apgailestavo, jog per paskutiniuosius 20 metų ūkininkai pamiršo šią kultūrą. „Anksčiau buvo auginami dobilai, liucerna, o pastaraisiais dešimtmečiais laukai neberaudonuoja, o tik geltonuoja, – kalbėjo mokslininkė. – Dabar sėjomainoje vyrauja rapsai ir javai – ankštinių tik apie 3 proc. Betgi dirvožemį tausojančioje sėjomainoje turėtų būti 12 proc. šių kultūrų.“

Jos teigimu, ankštinės kultūros – puikus priešsėlis varpiniams augalams. „Ekonomiškai naudinga po dobilų auginti žieminius javus: derlius padidėja apie toną“, – aiškino D. Karčauskienė.

Profesorė dr. Dalia Ambrazaitienė akcentavo, jog, vėžaitiškių mokslininkų tyrimų duomenimis, iki 1990 m. dirvožemyje didėjo sukaupto biologinio azoto, o vėliau ūkininkų laukus užkariavus rapsams, kviečiams, jis mažėjo. „Mineralinės trąšos ir fungicidai reikalingi augalininkystėje, tačiau jie sunaikina ir gerąsias bakterijas. Siekiant padidinti jų kiekį dirvožemyje, rekomenduojama ankštinių augalų sėklas apvelti gumbelinių bakterijų preparatais, kurie seniai gaminami Vėžaičių filiale“, – kalbėjo mokslininkė.

Pasak dr. Reginos Repšienės, ankštiniai augalai gali augti palankiose sąlygose – jiems netinka rūgštūs dirvožemiai. Taigi ūkininkauti pradėjusieji sėjo avižas ir rugius – tai, kas augo. „Vakarų Lietuvoje apie 50 proc. rūgščių žemių“, – akcentavo mokslininkė.

Vėžaičių filialas ėmė spręsti šią problemą. Pasak R. Repšienės, po intensyvaus kalkinimo 1985–1993 m. rūgštingumas buvo sureguliuotas, tačiau 1994–2007 m. jis grįžo į buvusį lygį. Dirvose didėja augalams toksiško aliuminio kiekis, todėl šiuo metu kalkinimas itin svarbus.

Apie daugiametes pupines žoles pašarui ir trąšai seminaro dalyviams kalbėjo dr. Regina Skuodienė, o su ankštinių augalų aktualijomis bei žirnių auginimo ypatumais supažindino dr. Gintaras Šiaudinis. Susirinkusiesiems kilo klausimų – jie diskutavo su mokslininkais.

2015-ieji – Pasauliniai dirvožemio metai, kuriais Vėžaičių filialas minės įkūrimo 80-metį. „Aktualus klausimas, svarstytas su Vakarų Lietuvos ūkininkais, kartu su kitomis dirvožemio degradacijos problemomis (rūgštėjimu, erozija) bus aptartas rugsėjo 22–25 d. tarptautinėje jubiliejinėje konferencijoje Vėžaičių filiale“, – kalbėjo direktorė.