Bedarbį jaunimą gelbsti mokymai, darbdavius – subsidijos
Trijų dienų mokymuose dalyvavo 12 jaunų bedarbių iš Klaipėdos rajono.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos Gargždų skyriuje šiuo metu užregistruoti 269 jauni bedarbiai iki 29 metų. Visame rajone – apie 360. Šalies mastu rugsėjį darbo neturėjo 20,6 proc. tokio amžiaus jaunimo. Šie skaičiai baugina visą Europą, tačiau jaunimo nedarbo skylė Lietuvoje nesitraukia. Reaguodami į problematiką, jauniems asmenims gelbsti darbo rinkos specialistai, taip pat – psichologai bei lektoriai. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Gargždų skyriuje keliolika jaunų bedarbių dalyvavo mokymuose, kurie skatino atsigręžti į savivertę – gal darbo pasiūlymą pasufleruotų asmeninės kompetencijos.
Neranda neieškantieji
Lapkričio 3–5 dienomis Darbo biržos Gargždų skyriuje mokymus vedė VšĮ „Darnaus vystymo projektai“ kartu su partneriais VšĮ „Nacionalinės plėtros institutu“, Vilniaus kolegija, Nacionaline jaunimo reikalų koordinatorių asociacija ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Šis tandemas įgyvendina projektą „Jaunimo profesinių, socialinių ir verslumo kompetencijų stiprinimas jaunų bedarbių tarpe“. Projekte dalyvaujantys lektoriai ruošiasi aplankyti 40 savivaldybių.
Mokymuose Gargždų skyriaus kvietimu dalyvavo 12 jaunų bedarbių. Jiems užsiėmimus vedė jaunimo darbuotojas iš Alytaus Egidijus Didžiulis. Šiam teko užduotis padėti kiekvienam projekto dalyviui suvokti savo asmenines galimybes ir siekius, imtis iniciatyvos ieškoti darbo, persikvalifikuoti, vėl studijuoti, stažuotis, kurti savo verslą arba kitaip pastūmėti į darbo rinką. „Manau, kad kvalifikuotas jaunas specialistas darbą susirasti gali per 2–3 mėnesius. Jei mokeisi ne dėl diplomo ir tikrai įgijai žinių, darbą rasi. Jo neranda tik tie, kurie neieško“, – įsitikinęs E. Didžiulis.
Supykę ant sistemos
Tačiau bedarbiai turi savo versijų. „Ačiū, šiuo metu darbuotojų mums netrūksta“, – net tokio atsakymo nesulaukė mokymuose dalyvavusi Kristina, kuri į įvairias Klaipėdos įmones 
išsiuntė per 50 savo gyvenimo aprašymų. Mergina prieš du mėnesius baigė logistikos vadybos studijas ir darbo pagal specialybę kol kas neranda.
Mokymų dalyviai priduria, esą motyvaciją dirbti slopina darbdavių siūlomi menki atlyginimai ir aukšti reikalavimai pradedančiajam. „Daugelyje įmonių siūlomas atlyginimas – minimalus. Taip pat ieškoma jauno specialisto, tačiau jau su patirtimi. Kaip jos įgyti?“ – klausė bedarbiai.
Koks atlyginimas leistų oriai gyventi? Daugelio nuomone, ne mažesnis kaip 2 000 Lt po mokesčių. „Bandomuoju laikotarpiu alga turėtų siekti 1500–1800 Lt, vėliau didėti pagal pasiektus darbo rezultatus“, – mano ir lektorius E. Didžiulis. Kaip bebūtų, jaunimas turi ir kitų pastabų. „Visi čia susirinkę esame baigę studijas. Pati baigiau mokslą apie viską ir nieką – vadybą. Darbo nerandu ir esu supykusi ant sistemos – Lietuva yra svainių kraštas, darbo be pažinčių gauti turbūt neįmanoma“, – įsitikinusi mergina.
Beveik pusė – nekvalifikuoti
Darbo biržos Gargždų skyriaus vedėja Vida Stankienė „Bangai“ patikslino, kad įvairios priemonės jaunimo darbinei motyvacijai kelti vykdomos nuolat. Kiekvieną mėnesį organizuojami darbo klubo užsiėmimai tema „Darbo paieškos įgūdžių lavinimas. Pasirengimas ir dalyvavimas darbo pokalbyje“, kuriuose irgi dalyvauja motyvuotas jaunimas. Kartą per mėnesį Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro specialistai pristato užimtumo galimybes, profesijų paklausą ir pasiūlą, perspektyvas, suteikia informaciją apie pasiruošimą pokalbiui su darbdaviu, savarankiško verslo kūrimą, savanorystę. „Šiuo metu mūsų skyriuje registruoti 269 jauni bedarbiai, kurių didelė dalis (146) – iki 25 metų. Deja, 110 – nekvalifikuoti specialistai, bet 35 – su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, 36 – su aukštuoju neuniversitetiniu, 88 – baigę profesines mokyklas“, – vardijo V. Stankienė. Anot jos, Gargžduose gyvenantiems jaunuoliams darbo rasti gerokai lengviau, tačiau problemiškesnės Judrėnų, Veiviržėnų seniūnijos.
Nuo sausio 1 d. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Gargždų skyriuje
- Remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvavo 135 jauni asmenys (darbo įgūdžių įgijimo rėmime dalyvavo 10, darbo rotacijoje – 1, subsidijuojant įdarbinti 78, viešuosius darbus atliko 46).
- Profesinio mokymo priemonėje dalyvavo 23
- Įsidarbino neterminuotai – 390
- Pradėjo savarankišką veiklą su verslo liudijimu – 148.
