Dreverniškiai šventė Rudens lygiadienį

Pats dangus šypsojos ir puikios nuotaikos linkėjo visiems gausiai į Dreverną susirinkusiems Rudens lygiadienio švęsti.

Šiemetinė, jau penktą kartą švenčiama Lygė sulaukė didelio Klaipėdos etnokultūros centro ir amatininkų gildijos „Krikragaa“ dėmesio. Visus ankstesnius kartus jie buvo tik svečiai, atlikėjai, o šiemet nusprendė ir patys į pagalbą ateiti. Jų jaunatviškumo ir kūrybingumo dėka senajame Drevernos uoste iškilo didelis šiaudinis ožys, kurį meistravo Dominas Pulokas su savo komanda, o vienas ir jo bendraminčių buvo ir ispanas Jordi Navarro Navarrete. Klaipėdos tradicinių šokių siela Rita Šukienė į Rudens lygiadienio vožinį – naktišokius sukvietė muzikantus ir šokėjus beveik iš visos Lietuvėlės: Kauno, Vilniaus, Kelmės, Šiaulių. Buvo ir mūsų kaimynai latviai – folkloro grupė „Ore“.

Šeimininkai dreverniškiai irgi nežiūrėjo į smagiai triūsiančius klaipėdiečius – vieni padėjo statyti Didįjį Drevernos Ožį, kiti Dagos stalą ruošė, treti apeigines dainas ir giesmes repetavo…

Ir kai šeštadienį visi savo darbus pristatė, beliko tik aikčioti – aikštelėje prie naujai rekonstruotų kultūros namų amatininkai vaško žvakeles liejo, baltų ženklus iš šieno pynė ir visus norinčius to pamokė. Drevernos ir Priekulės folkloristai dainas ir žaidimus dainavo, žaidė, o Baltų vienybės dienos proga ir latvišką dainą išmoko. Lauko sceną puošė bibliotekininkės Vilmos Klipštienės, žvejytės Vincentos Šikšnienės, mokytojos Vlados Karklienės, kultūros darbuotojų sukurtos rudeninės kompozicijos ir Rasos Jurgelevičienės „nupenėta“ ožkelė. Gardžiai kvepėjo ir viliote viliojo Aldonos Stasiukėnienės virta rudeninė šiupinynė.

Savo ožkelę apraudoję ir apeigines giesmes pagiedoję darnia eisena, lydima būgnų ir daudyčių, patraukėme senojo Drevernos uosto link, kur ragais į dangų įsirėmęs ir senaisiais baltų ženklais apstatytas jau laukė aukojimui skirtas ožys. Į aukojimo vietą iškilmingu ritualu buvo palydėta ir mažoji ožkelė. Skambant būgnams pradedamas aukojimas – dangų nušviečia ryškūs ugniniai liežuviai – paskutinė mūsų padėka Saulei už užaugintą derlių, smagias ir šiltas dienas.

Grįžtančiuosius pasitiko Rudens lygės naktinio vožinio dalyviai – muzikantai ir šokėjai – ant naujojo parketo sukosi ir jau gerai šokantys, ir tuos šokius išmokt panorėję… nė nepajutom, kai treti gaidžiai užgiedojo…

Kitos dienos ryte pirmą kartą buvo sukurtas kultūrinis tiltas tarp dviejų krantų, o jo akcentu tapo bendra skulptūra „Perskeltas mėnulis“, simbolizuojanti du krantus, kuriuos skiria Kuršių marios. Iš Drevernos į Juodkrantę ši šiaudinė skulptūra buvo atplukdyta dviem laivais.

Dėkojame visiems savo rėmėjams ir tikime, kad dar ne vienus metus taip darniai ir geranoriškai bendradarbiausime, tuo suteikdami daug gerų emocijų mūsų renginių lankytojams.

Virgina ASNAUSKIENĖ

Priekulės KC renginių organizatorė

V. KLIPŠTIENĖS, V. BUDVYTIENĖS ir J. GEDŽIUVIENĖS nuotr.