Vėžaičių kultūros centro Kaukių baliuje siautė geros nuotaikos pūga

Lapių kultūros namuose Kaukių baliuje išmonę parodė ir kultūros darbuotojai, ir svečiai.

Vėžaičių kultūros centras Lapių kultūros namuose surengė spalvingą, nuotaikingą, savo centro meninių kolektyvų koncertine programa praturtintą kaukių balių. Apie šimtas svečių mirgėjo įvairiais karnavaliniais drabužiais. Kai kurie jų atskleidė savo talentus šokdami, dainuodami, grodami. Įdomiausių, paslaptingiausių kaukių savininkai pelnė nominacijas.
Bendruomeniškumu alsuojančiame vakare Vėžaičių kultūros centras nuoširdžiai padėkojo visiems savo kolektyvų vadovams, saviveiklininkams, darbuotojams, partneriams, rėmėjams.
Nors praėjusio penktadienio vakaras buvo lietingas, Vėžaičių kultūros centro Kaukių baliuje siautė geros nuotaikos pūga.
Siekis – bendruomeniška padėka
Kaukių baliai buvo itin paplitę Europos dvaruose, ne išimtis ir Lietuvoje. Karnavalai, kaukių baliai dvaruose vyko nuo XVI a. Buvo organizuojami šokiai, pokalbiai, muzikos klausymai. Moterys domėjosi mada, siuvinėjimu. Medžioklės buvo vyrų ir moterų pomėgis. Vėžaičių seniūnijoje yra išlikusio, bet ir jau išnykusio kultūros paveldo. Lapių kaime tebedžiugina buvusio dvaro parkas, Vėžaičiuose dar yra grafams Volmeriams priklausiusi dvarvietė. 
Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė ir kultūrinių projektų vadybininkė Regina Šiurytė-Šimulienė, dalyvavusios kaukių baliuje Lapių kultūros namuose, „Bangai“ sakė, kad, deja, nėra išlikusių duomenų, ar kaukių baliai vykdavo būtent Lapių palivarke arba Volmerių dvare. Tačiau tokia tradicija tikrai būdavusi ir žiemos periodu itin laukiama Lietuvos dvaruose. „Žinoma, kaukių baliai vykdavo jau po Naujųjų metų nuo Trijų Karalių šventės iki Pelenų trečiadienio“, – patikslino muziejininkės. Pavyzdžiui, yra išlikę liudijimų, kad kaukių baliai buvo itin mėgstama pramoga grafų Tiškevičių. Jų Kretingos dvare apsilankydavo ir kaimynai. Dažniausi svečiai buvo kunigaikščiai Oginskiai iš Plungės.
Pasak Vėžaičių kultūros centro direktorės Dianos Ciparienės, Volmerių dvaro istorijoje dar yra daug neatrastų puslapių, galbūt juose yra ir tai, kaip dvaras švęsdavo šv. Kalėdas, kokiomis tradicijomis pasižymėdavo naujametis laikotarpis. Tokie tyrinėjimai – dar ateityje.
„Kviesdami į Kaukių balių visų pirma turėjome tikslą kasmet mūsų organizuojamam Padėkos vakarui suteikti kitokią formą. Žaismingesnę, sudaryti daugiau galimybių pasireikšti ne tik mūsų meno kolektyvams, bet ir svečiams. Taip siekiame skatinti bendruomeniškumą, o tuo pačiu išplėsti ir mūsų kultūros renginių erdvę. Juk neįprasta, kad metinis Padėkos vakaras vyko mūsų centrui priklausančiuose Lapių kultūros namuose. Manau, kad daugeliui tai buvo proga pamatyti ir kitas mūsų erdves ir galimybes“, – „Bangai“ kalbėjo Vėžaičių kultūros centro direktorė D. Ciparienė.
Šventiniame vakare skambėjo nuoširdžios padėkos visiems, kurie padėjo Vėžaičių kultūros centrui įgyvendinti 2024 m. tikslus: garbingai rajonui atstovauti 100-mečio dainų šventėje, surengti jubiliejines Onines, nustebinti prasminga Volmerių vakariene, atskleisti Žemaitiško rašto metus, atkreiptas dėmesys į Savivaldybės rekonstruotą Kultūros centro pastatą, tvarkomą dvarvietę ir kt.
Įdomus vakaras sutelkė visus
Vėžaičių kultūros centro sumanymas išsipildė su kaupu: ne tik vakaro šeimininkai, kultūros darbuotojai, stebino savo transformacija – tapo vienuoliais, fėjomis, mokinukais, laputaitėmis, raudonkepuraitėmis ir kt., bet ir svečiai, pasitelkę vaizduotę, atvyko su įdomiomis kaukėmis. Paslaptingiausia kauke buvo pripažinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, kartu su vyru Artūru scenoje jautriai atlikusi dainą „Gintarai“. Audringų plojimų sulaukė energingą šokį šventiniame vakare padovanojusi Dalia Lemežienė, linijinių šokių įvairių konkursų nugalėtoja. Daug geros energijos paskleidė ir kiti savo numerius pristatę svečiai, centro meno kolektyvai.
Beje, Kaukių baliai Europos miestuose paplito XVIII a. jau ne tik dvaruose, bet jau kaip viešas renginys, į kurį žmonės galėjo patekti nusipirkę bilietą ir dėvėdami kaukes. Toks pasilinksminimas tapo prieinamas visiems gyventojų sluoksniams ir sukūrė galimybę linksmintis drauge didikams, bajorams ir miestiečiams, kas buvo neįmanoma kitomis aplinkybėmis griežtai stratifikuotoje visuomenėje. Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) kaukių baliai paplito XVIII a. pirmoje pusėje. Manoma, kad juos išpopuliarino Augustas II, pats mėgęs ir noriai dalyvavęs Varšuvos maskaraduose.
Vilniuje kaukių baliai pradėti rengti XVIII a. antroje pusėje. Iš pradžių tai buvo viena iš karnavalo laikotarpio pramogų, rengtų nuo Trijų Karalių šventės iki Pelenų trečiadienio, tačiau vėliau maskaradai populiarėjo, o jų rengimo laikas ilgėjo. Jie nebebuvo susiję tik su Užgavėnių linksmybėmis, o tapo komerciniu renginiu ir išskirtine miesto pramoga.
Kaukių baliuose paprastai nebuvo paisoma įprastos socialinės tvarkos, pavyzdžiui, jie buvo vienintelė vieta, išskyrus bažnyčią, kur moterims buvo leidžiama ateiti be priežiūros.

Vilija BUTKUVIENĖ
Jono LEMEŽIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content