Javapjūtės pradžia rajono ūkininkams niūri

P. Montvydas labiausiai apgailestavo dėl iššalusių žieminių pasėlių. Kitąmet jis žada nebevargti – rapsų nebeaugins. Į ūkininkų laukus pamažu išjuda kombainai. Šiųmetį javų derlių iš augintojų ruošiamasi supirkti dar mažesnėmis kainomis nei pernai, mat bendros derliaus prognozės šalies mastu vėl turėtų būti neblogos. Tačiau Klaipėdos rajono ūkininkai nebijo šių prognozių vadinti paistalais ir iš savo laukų į aruodus žada parvežti minimalius kiekius grūdų. Kai kurie jau dabar skaičiuoja, kad nuostolių bus – jų pridarė iššalę žiemkenčiai ir liepos sausra.

Rapsai vėl nederlingi

Praėjusiais metais javapjūtę dauguma rajono ūkininkų pradėjo rugpjūtį. Šiemet ir šalies mastu žiemkenčiai kuliami anksčiau. Tačiau Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Artūras Česnauskas neturi kuo pasigirti: „Kuliu žieminius rapsus, tačiau jie stirnų paėsti, šalnos gavę. Žadėjau visus 28 hektarus išarti, bet pagailėjau. Jei būtų iššalę visi, būtų buvę ramiau. O dabar laukas liko pusiau skustas, pusiau luptas“, – apgailestavo ūkininkas. Jis net neišdrįso įvardinti, kiek rapsų prikūlęs: „Atsipirko tik kombaino darbas ir gal sėkla. Tręšti buvo nuostolinga.“

Nors grūdų dar nekūlė, A. Česnauskas tikisi bent 4 tonų iš hektaro. Esą tai jau minimalus kiekis. Ūkininkas turėjo 100 ha žieminių kvietrugių, tačiau pastarieji iššalo ir teko juos atsėti vasarine sėkla. Dėl sausros, vyravusios liepą, vasarojų javapjūtė bus vėlyva.

200 ha plote ekologiškus grūdus ir įprastas grūdines kultūras auginantys ūkininkai Kernagiai kol kas prikūlė tik maišelį – vieną dieną važiavo į laukus išbandyti kombaino. Anot Ryčio Kernagio, visi 30 ha žieminių pasėlių – kviečių ir kvietrugių – žuvo, tad teko atsėti vasarinius. Rimčiau traktorius į laukus šeimos vyrai varys kitą savaitę. „Pasėliai atrodo neblogai, tik jau aišku, kad grūdas bus smulkesnis. Tačiau esam nusitekę optimistiškai. Gal derlius visgi nebus prastas“, – vylėsi jis.

Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas A. Česnauskas neturi kuo pasigirti: „Kuliu žieminius rapsus, tačiau jie stirnų paėsti, šalnos gavę.Kainas vadina tragedija

Praėjusiais metais rekordinius žieminių kviečių kiekius kūlęs daupariškis ūkininkas Petras Montvydas šiemet apgailestauja – derlius nevykęs. „Turėjau 85 ha žieminių rapsų ir vis abejojau, ar verta juos palikti. Visgi nukūlęs iš hektaro gavau po 2,3 t. Pernai už rapsus supirkėjai dar siūlė po 1 400 Lt už toną, o šiemet – vos po 1040–1070 Lt ir tai yra tragedija. Aš nesuprantu, iš kur Agrarinės ekonomikos instituto direktorius ištraukė, kad šiemet derlius bus rekordinis? Teko važinėti po Lietuvą ir panašu, kad tik suvalkiečiams javapjūtė pavyks. Žemaitijoje išvis blogai“, – įsitikinęs P. Montvydas. Jis svarsto, kad tokios tendencijos skelbiamos specialiai – grūdų supirkimo kainoms „numušti“.

Šiuo metu ūkininkas jau nukūlė 15 proc. viso užsėto ploto. Kvietrugių derlių jis irgi turi ne kokį – pernai kūlė po 5,7 t iš ha, o šiemet – vos apie 3 t iš ha. Viską, ką prikūlė iš 8 ha, P. Montvydas pasiliks sėjai.

Iš viso 570 ha kuliamų laukų turintis ūkininkas artimiausiu metu planuoja nuimti 72 ha žirnių, tačiau per klaidą prekybininkai pardavė skirtingos žirnių sėklos ir dabar tenka vargti – jų branda laukuose nevienoda.

„Pasėliai atrodo neblogai, tik jau aišku, kad grūdas bus smulkesnis. Tačiau esam nusitekę optimistiškai. Gal derlius visgi nebus prastas“, – vylėsi R. Kernagis. Patyręs ūkininkas vien mestelėjęs žvilgsnį į laukus gali spręsti apie derlių. Kviečių jis tesitiki gal 4 t iš ha. Liūdina ir kainos: supirkėjai už kviečius besiūlo 420–440 Lt, o pernai – 100 Lt daugiau.

P. Montvydui ramiau užmigti leidžia draudimas – savo laukus jis apdraudęs didesne nei milijono litų suma.

Supirkėjai optimistai

AB „Kretingos grūdai“ vykdantysis direktorius Steponas Baltuonis irgi pripažino, kad Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje grūdų derlius prastesnis už pernykštį. Visgi bendrovė tikisi savo sandėlius pripildyti iki 80 tūkst. tonų. Pernai spalį aruoduose Kretingoje buvo supirkta ir saugoma 73 tūkst. tonų grūdų. „Tikimės, bet gal taip ir nebus. Kiek žinau, ūkininkai pasistatė savų talpų grūdams sandėliuoti. Kai ir derlius, ir supirkimo kainos mažos, nebenorima papildomai mokėti dar ir už grūdų saugojimą“, – pastebi S. Baltuonis.

Anot AB „Kretingos grūdai“ vadovo, grūdų kainas kaip visada lemia pasaulinės tendencijos. Jis priminė, kad supirkimo kainų augimui 2012 metais įtakos turėjo liūtys Europoje – lietuviams tiesiog pasisekė. Šiuo metu pasaulio grūdų augintojai derliumi nesiskundžia, o tai mums ne į naudą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content