Tas apgaulingas dangaus mėlynumas
Žurnalistinis smalsumas vilioja prieš dėstant savo mintis pasmalsauti – kaip prasideda jūsų diena, kuom ji baigiasi, ką veikiate lūkuriuodami prie gydytojo kabineto? Nė neabejoju, kad daugelis atsakytų, jog diena ir prasideda, ir baigiasi mobiliuoju telefonu. Atrodo, bergždžiai byrantį laiką ko nors belaukiant taip pat bandome įprasminti naršydami telefonu.
Žinoma, atsirastų ir grupelė tikinančiųjų, kad geriausias būdas užbaigti dieną ar išnaudoti laukimo intervalus prasminga veikla – knygos skaitymas. Ir pastarieji būtų teisūs.
Dažnam prieš miegą skaitoma knyga – lyg jokio šalutinio poveikio neturintys migdomieji. Nekenkia ji ir skaitoma laisvesnę akimirką nuo darbų, mokslų ar kasdienių rūpesčių. O štai karštligiškas mobiliojo naršymas gali pridaryti dar ir kiek bėdos.
Skaičiuojama, kad šiuolaikinis žmogus miega vidutiniškai septynias valandas per naktį – visa valanda trumpiau nei prieš šimtmetį. Maža to, kas trečiam europiečiui būdingi miego sutrikimai. O jų priežastimi neretai tampa besaikis medijų naudojimas.
Ir kuo gi gali kenkti delno dydžio įrenginys – mobilusis telefonas, skleidžiantis dangaus mėlynumo šviesą? Tasai mėlynumas ir yra didžiausias pavojus mūsų miegui, ramybei ir atminčiai.
Mums miegant smegenys atrenka, ką iš dienos įvykių išsaugoti ir perkelti į ilgalaikę atmintį. Gerai neišsimiegojus šie procesai nevyksta taip gerai, kaip galėtų, ir atmintis nukenčia. Ne veltui mokslus kremtantiesiems siūloma nenaktinėti, o, perskaičius būtiną informaciją, nirti į gilų miegą. Jo metu žinios nugula ilgalaikėje atmintyje ir atkuriamos bei panaudojamos, kai tik prireikia.
Tačiau geram miegui būtina sąlyga – jo neturi trikdyti dangaus mėlynumo šviesa, nesvarbu – besiskverbianti pro langą ar iš šiuolaikinių medijų įrenginių. Kai mėlyna šviesa prigęsta, mūsų organizmas gauna signalą, kad laikas ruoštis ramybės būsenai ir saldžiam miegui. Tam ir šviesai nepralaidžios užuolaidos kabo nereto miegamajame – kad dangaus mėlynumas netrikdytų mūsų miego.
O kas, jei mėlynos šviesos šaltinį pasiimame drauge į lovą ir dar kurį laiką prieš užmerkdami akis naršome? Taip savo miegą atitoliname bent valandai. Organizmas tiesiog nesupranta, kad jau naktis, kad jau laikas gaminti miego hormoną melatoniną ir netrukus nerti į sapnus.
Ne tik melatonino pavadinimą mokslininkai linksniuoja, pasisakydami apie miego sutrikimus, jų priežastis ir gydymo būdus. Pasirodo, šalia dar rikiuojasi kortizolis (streso hormonas) ir grelinas (alkio hormonas). Jei melatonino gamybą mėlynoji švieselė slopina, tai kitų dviejų hormonų veiklą tik skatina. Štai jums ir priežastis vakarinio maršruto: lova – šaldytuvas – lova.
Maža to, mokslo įrodyta, kad užkandžiaujant naktį organizmas kalorijas įsisavina efektyviau nei dieną. Tai gal populiarųjį posakį „Po šešių nevalgau“ jau laikas keisti posakiu „Po šešių nescroll’inu“ (nenaršau mobiliojo telefono)?
Laura SĖLENIENĖ
Žurnalistė, komunikacijos specialistė, lektorė
