Gargždų debatuose – 8 kandidatų akistata: kas laimės?

Iš kairės: kandidatai J. Ruškys, G. Kniukšta, A. Mockus, M. Pocius, R. Petrauskienė, A. Bogdanovas, A. Valys, P. Gražulis ir debatų moderatorius B. Brunalas.

„Geriau nežinoti gyvenime dviejų dalykų, kaip daroma dešra ir politika“, – tokia britų politiko Vinstono Čerčilio fraze ketvirtadienį Gargždų kultūros centre vykusius kandidatų į LR Seimą Gargždų vienmandatėje apygardoje debatus pradėjo vedėjas, naujienų agentūros „Elta“ politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas.

Debatus surengė pilietinė iniciatyva „Žinau, ką renku“, siekianti užtikrinti skaidrią politiką ir apgalvotą rinkėjo pasirinkimą. Gargždų debatuose dalyvavo visi 8 kandidatai, tačiau rinkėjų aktyvumas buvo mažas, belieka tikėtis, kad didžioji dalis koronaviruso pandemijos metu pasirinko saugų debatų stebėjimą internetu, vyko tiesioginė transliacija.

Reikia palaikymo Seime

Kiekvienam kandidatui buvo skirta apie pusantros minutės prisistatyti ir įvardyti tris pagrindinius darbus, kuriuos žada atlikti Seime. Alfabetas lėmė, kad pirmasis prisistatė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Artūras Bogdanovas. „Politikoje esu 4 metus. Buvau žemės ūkio viceministras, kai manimi patikėjo tuometis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Antrąkart jis manimi pasitikėjo, kai tapo Klaipėdos rajono meru ir pasiūlė eiti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Politiniai tikslai yra dideli ir tas palaikymas man leidžia to siekti. Turiu šeimą, 4 vaikus. Dabar dirbu Administracijos direktoriumi, daugiau mažiau jau pradedate matyti pokytį rajone. Nepaisant to, matome ir jaučiame, kad reikia stipraus palaikymo Seime bei Vyriausybėje. Todėl dirbdamas Seime galėčiau koncentruotis į regioninę politiką. Pavyzdžiui, gauname lėšų mokytojų atlyginimams, bet infrastruktūrai, mokyklų atnaujinimui negauname“, – dėstė A. Bogdanovas.

Mikrofoną perėmęs parlamentaras Petras Gražulis atvirai sakė, kad žiniasklaida apie jį žino daugiau nei jis pats. „Kada keliuosi, kada guluosi. Su kuo keliuosi. Turiu didelę politinę patirtį ir žinau, kokios yra didžiausios problemos Lietuvoje“, – teigė jis. Anot politiko, yra užvaldyta žiniasklaida, teisėtvarka. Jis ragino pažiūrėti, kam tarnauja visuomeninis transliuotojas, kuris išlaikomas iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. „Reikia išlaisvinti užvaldytą žiniasklaidą, Aukščiausiąjį teismą ir teismus. Tam reikia keisti Konstituciją, kad būtų renkami Aukščiausiojo teismo teisėjai, o ne skiriami, taip pat ir generalinis prokuroras. Tuomet būtų tautos atsakomybė. Šios problemos didžiausios, taip pat socialinės, jos sprendžiamos vangiai, reikia, kad minimalus atlyginimas kiltų daug sparčiau, kad skurstančiųjų būtų mažiau. Bet jokiu būdu neskatinti bedarbystės, išmokant didžiausias pašalpas“, – įsitikinęs P. Gražulis, kuris rinkimuose išsikėlė pats.

Vardijo pasiekimus

VšĮ „Žemaitijos inovacijų centras“ direktorius, Kartų solidarumo sąjungos-santalkos Lietuvai kandidatas Gintautas Kniukšta į auditoriją kreipėsi kaip į kraštiečius, nes pats yra gimęs ir užaugęs Rudaičių kaime. „Esu vadovavęs Seimo Kaimo reikalų komitetui. Tuomet iškovojome ūkininkams 10 metų pereinamąjį laikotarpį, kad Lietuvos ūkininkas, o ne užsieniečiai galėtų pirmumo teise pirkti žemę. Pasiekta, kad žemdirbiams dyzelinis kuras būtų parduodamas lengvatinėmis kainomis. Ta lengvata yra iki šiol. Taip pat buvo padidintos tiesioginės išmokos iki 55 procentų ir labai gaila, kad 2013 metais tos išmokos jau galėjo būti suvienodintos, bet per 7 metus mūsų derybininkai Briuselyje neįstengė įtikinti, kad Lietuvos ūkininkai nebūtų diskriminuojami. Esu sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas“, – kalbėjo G. Kniukšta ir neslėpė nepasitenkinimo, kuomet moderatoriaus buvo nutrauktas dėl laiko limito.

Atsistojęs į rinkėjus kreipėsi Lietuvos socialdemokratų iškeltas kandidatas, Vėžaičių seniūnijos seniūnas Alvydas Mockus. „Esu vėžaitiškis, nors 10 metų gyvenau ir Gargžduose, tai iš dalies ir gargždiškis. Kodėl į Seimą? Nes vien kritikuoti neužtenka, reikia ir daryti. Kviečiu visus, kurie mane palaiko, kartu eiti ir daryti. Man 31 metai, politikoje – jau 6 metai“, – trumpai prisistatė A. Mockus.

Yra darbas: imiesi ir padarai

Vienintelė moteris tarp Gargždų vienmandatės apygardos kandidatų – parlamentarė Rasa Petrauskienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė. „Politikoje nesu naujokė, siekiu Seimo narės perrinkimo, nes noriu tęsti darbus jums, savo kraštiečiams. Gargždų apygardoje jūs mane išrinkote 2019 m. rugsėjį. Iki šiol šis įsipareigojimas man labai svarbus ir stengiuosi jūsų nenuvilti. Jau nuo pat pradžių per metus pateikiau daug įstatymų projektų ir pasiūlymų. Kai kuriems jau pritarta, kiti dar laukia pritarimo. Mano artimiausios iniciatyvos, kurias ir šią, ir kitą kadenciją esu numačiusi: regionų vaikams lengvatos važiuoti priemiestiniais autobusais, ko iki šiol nėra, taip pat masažo teisinis reglamentavimas. Dabar bus galimas tik medicininis masažas. Taip pat iniciatyva dėl greitesnio kelių asfaltavimo, savivaldybių ugniagesių didesnio finansavimo ir tikslesnės metodikos. Mano šūkis – yra darbas: imiesi, ir padarai“, – teigė R. Petrauskienė.

Lietuvos žaliųjų partijos iškeltas kandidatas – verslininkas gargždiškis Martynas Pocius, kuris Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje – jau trečia kadencija. Per devynerius metus savivaldoje įgyta patirtis, jo nuomone, leidžia tikėtis rajono gyventojų paramos spalio 11 d. „Lietuva subrendo švariai aplinkai, švariai politikai, žmogaus, ekonomikos ir gamtos integracijos darnos užtikrinimui. Tai turi būti centre priimant politinius sprendimus“, – mintis reiškė M. Pocius. „Turiu du pažadus. Kad minimalus atlyginimas per ateinančius ketverius metus būtų ne mažesnis nei 1 000 Eur. Taip pat svarbu, kad įkūrusiuosius pirmąjį verslą atleistume nuo pelno mokesčio pirmuosius 3 metus“, – sakė jis.

Pažadėjo išlikti sąžiningas ir nuoširdus

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas Justas Ruškys taip pat atsistojęs kreipėsi į auditoriją. „Man 29 metai, gimiau, augau ir dabar gyvenu Gargžduose. Šešerius metus buvau Vilniuje, kol baigiau teisės studijas. O nuo 2015 m. esu vėl namuose. Grįžęs 4 metus dirbau teisme, 2019 m. kovą buvau išrinktas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą, o nuo birželio mėnesio einu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Nekyla ranka žadėti didelių darbų, mano pažadas yra vienas – išlikti sąžiningam ir nuoširdžiam bei tinkamai atstovauti Klaipėdos rajonui“, – nedaugžodžiavo J. Ruškys.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatas Antanas Valys, šiuo metu einantis Seimo nario padėjėjo pareigas, pastebėjo, jog yra vyriausias iš kandidatų ir turintis pakankamai patirties politinėje veikloje. „Buvau ir Seimo nariu, ir stebėtoju Europos Parlamente, kada Lietuva buvo kandidatė į ES. Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios dirbau ilgą laiką su prezidentu a. a. Algirdu Brazausku. Turiu pripažinti, kad nepasižymiu ryškiais aktoriniais sugebėjimais, esu kuklus Žemaitijos krašto atstovas, nesiveržiantis bet kokia kaina atsisėsti į pirmą eilę, būti matomas ir demonstruoti savo išskirtinumą, linkčiojant, tūpčiojant ar garsiai postringaujant politinės arenos centre. Priešingai – vertinu kruopštų ir atsakingą darbą“, – užtikrino A. Valys, kuris yra gimęs Kretingos rajone, darbininkų šeimoje.

Klausimų virtinė

Dvi valandas trukusiuose debatuose kandidatai pasisakė įvairiais klausimais: kokias įžvelgia Klaipėdos rajono savivaldybės problemas; ar pritartų rajono teritorijos mažinimui, dalį atriekiant uostamiesčiui; kaip derėtų tobulinti švietimo sistemą; ar turėtų būti ribojamos Seimo nario kadencijos; ar kandidatai yra susipažinę su Europos Sąjungos Žaliuoju kursu, kokiomis priemonėmis ir metodais žada padėti smulkiajam ūkiui. Kaip ir buvo galima tikėtis, vėl diskutuota apie Gargžduose planuojamo statyti daugiafunkcio centro vietą; rajono gyventojų paruoštas peticijas ir pan.

Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ taip pat buvo sulaukęs nemažai skaitytojų kompromituojančių klausimų politikams. Debatų organizatoriams jie buvo perduoti dar prieš renginį. Tačiau dėl laiko stokos, kitų klausimų gausos nebuvo užduoti. Žiūrovų vertinimu, debatams pritrūko „vyšnios ant torto“, momentais buvo nuobodu, dalis kandidatų skaitė iš anksto pasiruoštus tekstus. Nepaisant to, atėjusiems į debatus tikrai bus lengviau apsispręsti, už ką balsuoti. Politikų verbalinė ir neverbalinė kalba žiūrovams buvo kaip ant delno. Vieni skurdžias žinias maskavo populiariomis frazėmis, gražiais pažadais, o kiti parodė, kad yra ne iš kelmo spirti: turi ir žinių, ir pakankamai parako realiems užmojams įgyvendinti. Beje, nemačiusieji debatų vis dar gali juos pažiūrėti feisbuke, „Žinau, ką renku“ puslapyje.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.