Naujo varpo dūžiai Vėžaičiuose palydėjo į krikščioniško gyvenimo kelionę
Šv. Mišias aukojo vyskupas A. Jurevičius kartu su atlydėjusias kunigais: Telšių vyskupo kancleriu Haroldu Šneideraičiu, Gargždų dekanato dekanu kan. Jonu Paulausku, kun. Donatu Litvinu, studijuojančiu Romoje, ir klebonu V. Daujočiu.
Dvi svarbios progos trečiadienio vakarą subūrė tikinčiuosius Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčioje. Pirmą kartą apsilankęs naujasis Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius sutvirtino jaunimo tikėjimą suteikdamas Sutvirtinimo sakramentą. Be to, visi šventės dalyviai tapo istorinio įvykio liudininkais: matė, kaip palaimintas ką tik nulietas šios bažnytėlės varpas, kuriuo galėjo paskambinti, taip pat pamatyti jo rėmėjus.
Bažnyčiai reikia jaunimo idėjų
Šventiškai išpuoštą jaunimo globėjo šv. Kazimiero sakralią erdvę trečiadienio vakarą pripildė būrys susikaupusio jaunimo su tėvais ir Sutvirtinimo tėvais iš Vėžaičių, Slengių ir kitų parapijų. Jie buvo pasiruošę priimti Sutvirtinimo sakramentą, kuris suteiktų Šventosios dvasios dovanų. Pasak Vėžaičių ir Slengių parapijų klebono Viktoro Daujočio, dėl pandemijos nelengvi buvo katechezės metai, tačiau kulminacija pasiekta. Už tai jis dėkojo katechetams, nuoširdžiai dirbusiems su jaunimu, o sutvirtinamiesiems priminė, jog tai tik tikėjimo kelionės pradžia.
Dėmesį traukė vainikais, puokštėmis bažnyčioje papuoštas jos naujasis varpas. Pakilią nuotaiką kūrė šios bažnyčios šlovinimo vaikų bei vyresniųjų chorai. Sakralioje erdvėje puikiai jautėsi vaikai, žaisdami jiems skirtame kampelyje. Tikintiesiems buvo džiugu, kad parapiją savo apsilankymu pagerbė prieš tris mėnesius paskirtas Telšių vyskupas A. Jurevičius.
Šv. Mišias aukojęs garbus svečias savo pamoksle akcentavo prasmingą sąsają tarp šių dviejų svarbių susibūrimo progų ir tikinčiųjų gyvenimo.
Jis kreipėsi į sutvirtinamuosius teigdamas, kokia jiems ypatinga ši diena: tapo pilnateisiais bažnyčios nariais. „Bet šiandien tik prasideda krikščioniškas gyvenimas. Sutvirtinimo sakramentas reikalingas visais gyvenimo atvejais: sumanius tuoktis, atvykus į vienuolyną, pasibeldus į kunigų seminarijos duris, šios iš karto atsivers, – kalbėjo vyskupas. – Likite bažnyčioje – jai reikia naujų idėjų, jauno užsidegimo. Atraskite savo vietą parapijoje: jaunimo chorelyje (kaip gražiai šiandien giedojo), maldos grupelėje, o gal pagalboje „Caritui“. Bažnyčiai jūsų reikia, kad jūsų gyvenimas skambėtų kaip šio varpo.“
Kad spindėtų tikėjimo žinia
Žvelgdamas į naująjį varpą vyskupas A. Jurevičius pakiliai kalbėjo, jog džiaugsminga diena Vėžaičiuose. Pasak ganytojo, varpai susiję su Dievo tautos gyvenimu: jie skelbia maldos laiką, suburia bendruomenę atlikti liturginių veiksmų, įspėja tikinčiuosius apie svarbius įvykius, keliančius skausmą ar džiaugsmą. „Išgirdę varpų skambėjimą atminkime esą viena Dievo šeima ir paklusdami jo garsui rinkimės draugėn parodyti savo vienybę Kristuje, kad tikėjimo žinia spindėtų mumyse“, – kalbėjo vyskupas, palaiminęs varpą, Kristaus žodžių simbolį.
Vyskupijos ganytojas atskleidė svarbią paralelę tarp simbolinio varpo ir žmogaus gyvenimo. „Įskilus varpui, nebelieka aiškaus garso. Panašiai ir žmogui – nutolsta nuo Dievo ir jo gyvenimas netobulas, tarsi falsifikuotas. Jam reikia parodyti tikrą gyvenimo kelią“, – akcentavo jis.
Vėžaičių parapijos klebonas V. Daujotis priminė naujo varpo idėjos gimimą, kad jai realizuoti reikėjo daug maldų ir lėšų. Su parapijiete Irena Daugėliene eidamas į kleboniją, motinų maldos grupę, užsiminė, jog Slengiuose yra naujas varpas. O Vėžaičiuose… Parapijietė tai perdavė savo sūnui Gintarui, kuris yra ūkininkas. Jis tapo varpo rėmėju. „Garbė ir padėka mamai, namo parnešusiai kvietimą padėti, padrąsinusiai sūnų“, – su dėkingumu kalbėjo klebonas.
Vyskupas A. Jurevičius padėkojo Gintarui Daugėlai už paramą puoselėjant Vėžaičių bažnyčią ir finansinę pagalbą įsigyjant naują varpą. Ta proga geradaris kartu su žmona Rasa ir tėvais Irena ir Jonu Daugėlomis pirmą kartą paskambino naujuoju varpu. Skambūs garsai paskatino plojimus. „Varpinę, kurioje bus pritvirtintas varpas, reikia tvarkyti. Taigi kol bus prijungtas, reikės ir kitų parapijiečių prisidėjimo“, – kalbėjo klebonas V. Daujotis.
Šventės pabaigoje pasiteiravus augalininkystės ūkį puoselėjančio G. Daugėlos, kas įkvėpė šiai aukai, jis šypsodamasis atskleidė: „Praėjusį rudenį Dievas davė gerą derlių – reikėjo atsilyginti, nes priklausome nuo Jo… Ir buvo iš ko. Dar prisidėjo brolis Ramūnas, taip pat ir tėvai.“
Virginija LAPIENĖ
Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.
