Gargždo festivalyje – raitelių plejada ir cepelinų fiesta

Žirginiam sportui neabejingi gargždiškiai būriais traukė į Minijos slėnį pasigrožėti žirgų šuoliais. Tokiam reginiui neabejingi net mažieji žiūrovai, kurių ne vienam knietėjo paglostyti žirgą – galbūt net pirmą kartą gyvenime.

Gargždų miesto taurė – klaipėdiškės, Palangos sporto klubo „Zigmo žirgai“ raitelės A. Žadeikytės rankose. Tai vienas iš svarbiausių jaunos ir perspektyvios sportininkės laimėjimų, kurį pavyko pasiekti su neseniai įsigytu žirgu Hariu.

Minijos slėnyje kunkuliavusiuose puoduose šeštadienį išvirti ir nemokamai išdalinti 765 cepelinai – tiek, kiek Gargždų miestui šiemet sukako metų. Pirmą kartą istorijoje čia vyko Lietuvos cepelinų virimo čempionatas, sutraukęs nemažai dalyvių ir dar didesnę masę žiūrovų, kurie susirinko ne tik įvairiausių skonių didžkukulių paskanauti, bet ir žirgų eiklumą įvertinti. Tuo pačiu metu Minijos slėnyje jau 11-ąjį kartą surengtas Gargždo festivalis. Konkūrų varžybose fiksuoti net 75 startai. Gargždų miesto taurę iškovojo Austėja Žadeikytė iš Palangos sporto klubo „Zigmo žirgai“.

Svarbiausias ingredientas… meilė

Su varške, mėsa, grybais, spirgučiais – sunku net išvardinti virtų cepelinų įvairovę. Ne veltui Gargždai nuo seno garsėja ne tik kaip futbolo miestas, bet ir kaip skaniausių cepelinų kraštas. Didžkukulių virimo čempionato organizatoriai – visuomeninė organizacija „Bendrai visi“ džiaugiasi, kad tarpusavyje varžėsi 12 komandų, nepabūgusių kulinarinius įgūdžius atskleisti lauko sąlygomis, kepinant saulei. Čempionate rungėsi ne tik rajono komandos, bet ir svečiai iš Dzūkijos, Klaipėdos, Šilutės rajono.

Skuto, tarkavo, kepė, čirškino, minkė ir formavo cepelinus – komandos visą pusdienį plušėjo ir tik vakarop iš penkių kompetentingų narių sudarytai komisijai įteikė po vieną cepeliną. Vertintas ne tik didžkukulio, padažo skonis, bet ir gaminimo procesas, estetinis vaizdas, nepamirštant įvertinti ir pačių komandų kiemelių suformuoto įvaizdžio. Susirinkusiųjų nosis kuteno skaniausi kvapai, o akis lepino originalus dalyvių prisistatymas. Štai Gargždų miesto bendruomenė pasistatė obuolių bobutę, vaišinančią praeivius obuoliais, o Laimutės kebabinės komanda palapinę papuošė miesto herbu, o stalą – ne tik valgomais, bet ir… nertais cepelinais! „Laimutės kebabinė, įsikūrusi Gargždų bažnyčios pašonėje, veikia jau dešimtmetį. Cepelinus gaminame kas antrą dieną, tad nepraleidome progos dalyvauti didžkukulių virimo čempionate, nes įgūdžių turime pakankamai. O svarbiausia – viską gaminti su meile“, – įsitikinusi Laima Stragauskienė, kuriai noriai talkina ir sūnus, ir kiti darbuotojai.

Komisija dėl skonio nesiginčijo

Cepelinų vertinimo komisijos pirmininkas – žurnalistas, kraštotyrininkas Eugenijus Bunka. „Visos cepelinų porcijos buvo patiektos su numeriais, tokiu būdu išvengta šališkumo. Šįkart komisijai prigijo posakis, jog dėl skonio nesiginčijama, mat nuomonės sutapo ir vieningai nusprendėme, jog geriausiai cepelinus moka virti dzūkai. Mūsų nuomone, dzūkų cepelinai buvo virti iš jų atsivežtų bulvių, kurios yra ypatingos, kitokio skonio nei Žemaitijos žemėj užaugusios. Dzūkijoje sausa žemė, tai tenykščiai žmonės sugalvoja visokių gudrybių, kaip maistą paskaninti, kaip grybais paįvairinti ir t. t.“, – „Bangai“ kalbėjo E. Bunka. Vienas iš komisijos narių, Vilniaus senamiestyje įsikūrusio restorano „Amandus“ virtuvės šefas Dalius Pamedytis pasakojo, jog pačiam tenka ruošti degustacines vakarienes ir jų restorano meniu nėra cepelinų, tačiau jam smagu buvo vertinti dalyvių bandymus: „Cepelinai buvo kaip cepelinai, kažkiek skyrėsi. Tačiau prisipažinsiu, jog nesu šio patiekalo mėgėjas.“

Pirmąją vietą iškovojusi komanda „Dzūkų spirgai“ iš Lazdijų neslėpė džiaugsmo ir dar prieš renginį prisipažino tikį savo jėgomis. „Mūsų vyriausioji virėja Laima Ramanauskienė yra šauni gaspadinė ir ne pirmą kartą dalyvauja tokiuose masiniuose renginiuose, tad patirties tikrai yra. Vertinimo komisijai patiekėme cepeliną, pagamintą pagal senovinį dzūkų receptą, įdaras – iš spirgučių“, – sakė iš Lazdijų atvykę Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacijos ir dviejų kaimo bendruomenių – Noragėlių bei Būdvyčio – atstovai.

Antroji vieta skirta Gargždų miesto bendruomenei ir jų vyriausiajai virėjai Vidai Anužienei, trečioji – „Amatukams“ (vyr. virėja Rūta Žadeikienė), t. y. Klaipėdos rajono amatų centrui. „Virėme trijų rūšių cepelinus: su varške, su faršu bei grybais ir su pjaustyta mėsa. O komisijai pasiūlėme paragauti su varške ir įvairiais žalumynais: krapais, svogūnų laiškais ir pan.“, – vardijo Amatų centro vadovė Valė Krauleidienė. Tądien Amatų cent­ras pasiūlė ir nemažai nemokamų edukacijų: darbo su oda, apyrankių pynimo iš siūlų, pynimo iš vytelių, sagių iš veltinio gaminimo. Veikė meistrų darbų paroda, kur buvo galima įsigyti jau sukurtų gaminių.

Taurė – „Zigmo žirgų“ raitelei

11-ąjį kartą vykę žirgų konkūrai (organizatorius – VšĮ sporto klubas „Gargždas“) tradiciškai žiūrovams padovanojo įstabų reginį. Fiksuoti 75 startai, tarpusavyje varžėsi raiteliai iš Juknaičių, Palangos, Priekulės, Vilkyčių, Rietavo ir kt. Kaip niekad daug buvo jaunų raitelių. „Profesionalų šiek tiek mažiau, nes šios varžybos nėra įskaitinės, raiteliai taškų nerenka. Tačiau gausios jaunimo pajėgos, atsidavimas žirginiam sportui išties džiugina“, – kalbėjo renginio iniciatorius, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, visuomenininkas, verslininkas Vaclovas Macijauskas. Susigaudyti, kas vyksta aikštėje, padėjo vyr. teisėja Daiva Leonavičiūtė iš Marijampolės, papirkusi susirinkusiųjų simpatijas žemaičiams neįprastu suvalkietišku akcentu.

Gargždų miesto taurės konkūre trečiąją vietą iškovojo Gaudenė Janavičiūtė su žirgu Dekanu (sporto klubas „Smalininkų žirgai“), antrąją – Tadas Šeškas su žirgu Abu Dabi (Palangos sporto klubas „Zigmo žirgai“), o pirmoji vieta ir Gargždų miesto taurė atiteko minėto raitelio T. Šeško treniruojamai klaipėdiškei Austėjai Žadeikytei, jojusiai žirgu Hariu („Zigmo žirgai“). „Pats Gargždų miesto taurę esu iškovojęs 2 ar 3 kartus, šįkart mane pralenkė 16 m. auklėtinė Austėja, kuri išties yra perspektyvi sportininkė. Tai viena iš svarbiausių jos pergalių. Ji pirmą kartą kaip duetas startavo su nuosavu žirgu, kurį visai neseniai nusipirko iš mūsų“, – atvirai pasakojo pernai Gargždų miesto taurę iškovojęs T. Šeškas. Pasak jo, Gargždo žirgų konkūrų „Zigmo žirgai“ stengiasi nepraleisti, nes tai puiki vieta šiam sportui, taip pat visada gausu dalyvių ir žiūrovų.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.