Žydėjęs tampa liūdesio miestu?

Žinia, kad Gargžduose įgyvendinamas naujas Želdynų projektas, kuriame vienmetėms gėlėms vietos neatsirado, sukėlė tiek miestiečių, tiek vietos politikų diskusijas. Pasak rajono Savivaldybės Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkės, Tarybos narės Reginos Kernagienės, Gargždai tampa liūdesio miestu, o Želdynų projekto įgyvendinime lenda nedovanotinos klaidos.

Žemaitės gatvėje – nedovanotina klaida

Gargždų Žemaitės gatvėje šiemet pasodinta tūkstančiai raugerškių, tačiau gargždiškių akies jie nebedžiugina. Pasak Savivaldybės Architektūros specialistės Ritos Goliakovienės, minėtos gatvės apželdinimo darbų nesėkmės galutinai atsiskleidė gegužę, kai gatvės 3 metrų pločio žaliojoje juostoje pastebėta visiškai nudžiūvę tunbergo raugerškių sodinukai. R. Goliakovienė aiškino, kad tunbergo raugerškis yra tikrai atsparus sausroms, šalčiui, bet kaip ir kiekvienas jaunas sodinukas turi būti kažkurį laiką prižiūrimas.

Anot Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkės, Tarybos narės Reginos Kernagienės, Žemaitės gatvėje nudžiūvę raugerškiai – nedovanotina klaida. „Jei neturime projekto įgyvendintojų, prižiūrėtojų, tai kam tuomet užsimoti jį pradėti? Man gėda stebėti, kaip švaistomos lėšos. Juk vienas sodinukas iš biudžeto atsiėjo daugiau nei 7 eurus”, – piktinosi Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė.

R. Kernagienė įsitikinusi, kad reikalingas didesnis Savivaldybės administracijos ir Gargždų seniūnijos bendradarbiavimas dėl apželdinimo projektų, kad ateityje nekiltų panašių problemų, o klausimus dėl Žemaitės gatvės apželdinimo reikės spręsti artimiausiu metu. „Savivaldybės administracijai bus pavesta išsiaiškinti, kas yra kaltas, kad graži idėja Žemaitės gatvėje pasodinti raugerškius nebuvo sėkmingai įgyvendinta. Turėsime padaryti išvadas, kad tokios situacijos nesikartotų ateityje”, – „Bangai” komentavo rajono meras Vaclovas Dačkauskas.

Kiti miestai šluosto nosį

Anot R. Kernagienės, sunku Lietuvoje surasti miestą be žydinčių vienmečių arba daugiamečių gėlių, kurios puikiai dera su kitais želdiniais: krūmais ir medžiais. „Gargždai anksčiau vadinti gėlių miestu tampa liūdesio miestu. Tuo tarpu kiti Lietuvos miestai mums šluosto nosį. Štai nuvykau į savo tėviškę Uteną, tai ten atsigavo širdis. Miestas užburia žydinčiomis ryškiaspalvėmis gėlėmis. Čia suformuota daugybė želdynų parke, skvere, gyvenamųjų namų teritorijoje. Utenos savivaldybės kraštovaidzis net įvertintas Aplinkos ministerijos apdovanojimu. Taip pat gėlių gausa džiugina ir stiprina Kėdainių įvaizdį. Šio rajono Savivaldybė siekia, kad mieste kasmet atsirastų dar daugiau ryškiaspalvių gėlių, net praplėsti jų sodinimo plotai. Šiemet Kėdainiuose žydi daugiau nei 20 vienmečių ir daugiamečių gėlių rūšių”, – priešingus niūriems Gargždams pavyzdžius vardijo Tarybos narė.

Gargždiškiai nori gėlių

Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė R. Kernagienė tikino, kad net nesuskaičiuotų pasipiktinusių dėl gėlių atsisakymo Gargžduose gyventojų skundų. „Miestelėnams rūpi Gargždų infrastruktūra, gyvenamoji aplinka. Žmonės pasigenda bendro institucijų polėkio dirbti kartu. Gargždiškiai įsitkinę, kad mieste turi atsirasti vietos ryškiaspalvėms gėlėms. Jie gūžčioja pečiais, kodėl atsakingi asmenys prieš priimdami drastišką sprendimą dėl vienmečių gėlių, neklausė miestelėnų nuomonės. Štai vienas jaunas vyras piktinosi, kodėl Savivaldybė, prieš nusprendžiant atsisakyti vienmečių gėlių apie miesto apželdinimą nesukūrė diskusijos feisbuke”, – gyventojų nuomones vardijo R. Kernagienė.