• 13 rugpjūčio, 2022
|

Meras B. Markauskas: kodėl rajono bažnyčios skirstomos į svarbias ir mažiau svarbias?

Kaip pavadinti situaciją, kai duodi pažadą keturioms parapijoms dėl finansavimo, tačiau po to neaiškiais principais išsirenki vieną, jai skiri lėšas, o pažadą likusioms sulaužai? Man tai panašu į veidmainystę.


Kad išvengtume lėšų religinėms bendruomenėms skirstymo principu „patinka – nepatinka“, Savivaldybėje turime patvirtinę specialų lėšų krepšelį, kurį bažnyčios pasidalija. Atrodo, kad dėl tokio principo visi buvome sutarę, tačiau valdantieji, kaip patys sako „atvėrė Pandoros skrynią“ ir pradėjo skirstyti lėšas bažnyčioms neaiškiais principais, be jokių logiškų argumentų, vadovaudamiesi, ko gero, tik savo asmeninėmis simpatijomis.
Praėjusiais metais Savivaldybė gavome keturių rajono bažnyčių – Slengių Šv. Jono Pauliaus II, Gargždų Šv. arkangelo Mykolo, Priekulės Šv. Antano Paduviečio ir evangelikų liuteronų parapijų – prašymus dėl finansinės paramos. Klebonai akcentavo, kad parama yra labai reikalinga, jog būtų užtikrinti ne tik tikinčiųjų, bet ir atvykstančių piligrimų poreikiai.
Slengių klebonas savo prašyme akcentavo, kad būtina užbaigti jau nuo 2016-ų metų vykstančias bažnyčios statybas. Pasak jo, reikia įrengti pastato vidų, sutvarkyti šventorių, o tai padaryti šiais metais be Savivaldybės pagalbos būtų sudėtinga. Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapija nori suremontuoti ūkinį pastatą, kuriame galėtų įvairias veiklas vykdyti bendruomenė, būtų galima skirstyti maisto produktus vargstantiesiems. Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri, beje, yra ir kultūros paveldo objektas, skaičiuojantis jau daugiau nei šimtą metų, neturi net elementariausios tvoros, išlikę tik metaliniai varteliai, todėl prašo prisidėti prie tvoros atstatymo. O Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia naujais keičia jau nusidėvėjusius varpus.
Apsvarstę prašymus, klebonams atsakėme, kad tikrai ieškosime būdų, kaip padėti parapijoms. Pažadėjome numatyti lėšų šių metų biudžete, didindami bendrą finansavimą religinėms bendruomenėms, ir prisidėti prie remontų. Tačiau šiuos pažadus – savo pačių pažadus – valdantieji jau laužo. Praėjusių metų pabaigoje Ligita Liutikienė pareikalavo skirti lėšų tik Gargždų bažnyčios varpams. Nors buvo bandoma įtikinti, kad nereikia skirstyti bažnyčių ir jei duodame lėšų vienai, reikia skirti ir kitoms, ji neįsiklausė į argumentus, o koalicijos partneriai pasidavė jos spaudimui, ir pinigai buvo skirti tik vienai bažnyčiai iš keturių. Kokie tokio sprendimo argumentai ir priežastys – lieka neaišku.
Gargždų bažnyčiai varpai tikrai reikalingi, mes galime prisidėti, bet negalime skirstyti bažnyčių ir tikinčiųjų. Būtina užtikrinti lygiateisiškumą, juk visų parapijų prašymai svarbūs. Todėl aš parengiau sprendimus Tarybai, kad ši patvirtintų paramą ir kitoms trims bažnyčioms – Slengių Šv. Jono Pauliaus II ir Priekulės Šv. Antano Paduviečio bei evangelikų liuteronų. Ir čia paaiškėjo, kad valdantieji aiškiai brėžia liniją, kurios vienoje pusėje svarbesnės bažnyčios, o kitoje – mažiau svarbios. Skyrę lėšų Gargždų bažnyčiai, mano siūlymą tokiu pačiu principu skirti pinigų ir kitoms to prašiusioms bažnyčioms valdantieji tiesiog atmetė. Be paaiškinimų, be argumentų, tiesiog pasakydami, kad reikia uždaryti Pandoros skrynią, kurią patys ir atidarė su sprendimu skirti lėšas Gargždų bažnyčios varpams. Beje, Komitetų posėdžiuose patys valdantieji pripažino, kad tai buvo klaida ir nebenori jos trigubinti.
Kitaip tariant, pataikaudami koalicijos partneriui valdantieji nebeklauso jokių argumentų. Nes, vadovaujantis valdančiųjų logika, jei L. Liutikienė gyventų Slengiuose ar Priekulėje, tai lėšas būtų gavusios šios bažnyčios, o kitos paliktos ir toliau laukti. Ar taip turi elgtis politikai? Ar turi būti skirstoma į lygius ir lygesnius? Juk mes kalbame apie bažnyčias, tikinčiųjų susibūrimo vietas, kur jie ieško paguodos, nusiraminimo, kur sukuriamos šeimos, paskutinei kelionei palydimi patys artimiausi, kur vyksta bendruomenėms svarbūs renginiai, kurių ir pati Savivaldybė organizuoja ne vieną. Ar tikrai šioje vietoje reikia žaisti savo politinius žaidimus? Juolab, kai jau duotas pažadas.
Viena, ką pavyko pasiekti, tai, kad šių metų biudžete didės bendras religinėms bendruomenėms skirtas krepšelis. Dalį šių lėšų bus galima panaudoti, kad bažnyčių prašymai būtų bent iš dalies patenkinti, tačiau ši suma tikrai nebus tokia, kokią būtų buvę galima skirti.

KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės administ­racijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova:

– Klaipėdos rajono savivaldybė, ko gero, viena iš nedaugelio savivaldybių visoje Lietuvoje, skirianti tiek daug dėmesio religinėms bendruomenėms. Jų iniciatyvos palaikomos ne tik žodžiais, bet ir realiomis investicijomis. Savivaldybė turi specialią Tradicinių religinių bendruomenių rėmimo programą, per kurią joms skirstomos lėšos. Tai leidžia rajono gyventojams ir svečiams, tikintiesiems lankytis tiek iš išorės, tiek iš vidaus atnaujintuose maldos namuose. Prisidedame ir prie naujų bažnyčių statybų. Auga rajono gyventojų skaičius, todėl daugėja ir tikinčiųjų, o su religija save tapatina, ko gero, didžioji dalis gyventojų, tad Savivaldybės pagalba religinėms bendruomenėms yra reikalinga ir prasminga. Juk svarbiausias savo gyvenimo akimirkas daugelis sutinkame bažnyčioje: krikštijame vaikus, laiminame santuokas, išlydime mirusiuosius.
Iš Savivaldybės biudžeto 2021 metais tradicinių religinių bendruomenių rėmimui buvo skirta 50 tūkst. eurų, tačiau jų nepakako patenkinti visiems prašymams. Matydami, kad skiriamų lėšų nepakanka, šiemet lėšas iš Savivaldybės biudžeto siūlome didinti dvigubai – iki 100 tūkst. eurų. Praėjusiais metais galėjome skirti papildomą finansavimą tik Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios varpų įsigijimo daliniam finansavimui. Tikimės, kad šiemet, padidinę lėšas Tradicinių religinių bendruomenių rėmimo programai, galėsime padėti ir kitoms religinėms bendruomenėms bei patenkinti jų prašymus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių