Tauriąsias gargždiškių širdis sujaudino pagarba
Gargždų bendruomenės įsteigtą nominaciją „Taurioji širdis“ šiemet gavo studentės Ieva Jonušaitė ir Eimantė Akrutaitė, labdaringos akcijos „Pyragų diena“ organizatorės.
Už meilę bėdos ar negalios ištiktiems žmonėms, už nesuvaidintą rūpestį, už nuoširdų darbą be atlygio ir nesavanaudišką dalijimąsi tiek dvasinėmis, tiek materialinėmis vertybėmis Gargždų miesto bendruomenė ketvirtadienį vakare jaukioje ceremonijoje pagerbė keturias „Tauriosios širdies“ nominantes ir dvi laureates. „Lijo“ konferencijų salėje graudinosi ne tik pagerbtosios, bet ir vakaro dalyviai: buvo akivaizdu, kad vyresniosios kartos gerų darbų estafetę jautriai perima jaunuomenė.
Plojimų audra palydėtos 2014-ųjų metų „Tauriosios širdies“ nominacijos laureatės studentės Ieva Jonušaitė ir Eimantė Akrutaitė. Jos entuziastingos savanorės, paramos akcijos „Pyragų diena“ organizatorės ir labdaros idėjų skleidėjos. Merginos per kelerius metus vykusias akcijas, kuriose gausiai dalyvaudavo ir miestiečiai, sugebėjo padėti keliems itin sunkiomis ligomis sergantiems vaikams. Vien pernai už suaukotus daugiau kaip 13 000 litų buvo paremtas neįgalusis, kuriam reikėjo brangaus medicinos aparato. Gerumo akcijų sumanytojos nominacijų įteikimo vakare pačios susijaudino nuo vyravusios paskatinančios atmosferos. Nominacijos laureatės braukdamos jaudulio ašaras susirinkusiųjų pasveikinti akivaizdoje prisipažino, kad toks įvertinimas yra didžiulė atsakomybė ir toliau daryti gerus darbus.
„Tauriosios širdies“ nominantėmis iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje buvo paskelbtos gargždiškio tautodailininko a. a. Juozo Ramanausko seserys Konstancija Diglienė ir Modesta Juostienė, Kretingos krašto muziejui padovanojusios apie 100 brolio paveikslų, o Gargždų bažnyčiai – 16. Taip pat nominacija įteikta ir Gargždų kultūros centro chorui „Atminties aidai“ pasišventusiai vadovei Reginai Česnauskienei. Neliko nepastebėta ir Evelinos Veitaitės-Aleksandravičės, Lapių fondo įkūrėjos, filantropinė veikla. Visos nominantės kukliai kalbėjo, kad jų darbai ar poelgiai einantys iš vidinio nusiteikimo, negalvojant ir nelaukiant apdovanojimų.
Gargždų bendruomenei vadovavęs Dainius Šatkus sveikindamas „Tauriosios“ širdies laureates ir nominates akcentavo, kad nėra tokio mato vieneto, kuriuo būtų išmatuojama, kuri širdis tauriausia. Svarbiausia tai, kad vyresniosios kartos geranoriškumo pavyzdys pasirodė esąs užkrečiantis. Mieste užaugo nauja karta, perimanti gerų darbų patirtį. „Ievai ir Eimantei, įvertintoms „Tauriosios širdies“ nominacija, tai yra didžiulė našta ir įpareigojimas ateičiai“, – sakė D. Šatkus.
Gargždų miesto bendruomenė „Tauriosios širdies“ nominaciją yra įsteigusi prieš ketverius metus kaip ypatingos pagarbos ženklą, kuris suteikiamas iškiliems miestelėnams, pasižymėjusiems puoselėjant savitarpio pagalbą ir atjautą, globojantiems ar kitaip remiantiems silpnesniuosius, asmeniniu pavyzdžiu skatinantiems savanorystės idėjas. Nominacija skiriama žmonėms už išskirtinius nevienadienius nuopelnus miestui ir kraštui, jų širdies gerumą ir bendruomeniškumo ugdymo jausmus, kuriais ir kiti žmonės skatinami ieškoti būdų jų pačių asmeniniam gyvenimui praturtinti bei prasmingai visuomeninei bendrystei. „Tauriosios širdies“ ženklą – apvalios formos aukso spalvos papuošalą su širdutės atvaizdu – Gargždų bendruomenės užsakymu sukūrė tituluotas klaipėdiškis juvelyras Viktoras Sitalo.
Ankstesniais metais šį garbingą apdovanojimą jau yra pelnę Gargždų muzikos mokyklos pedagogas Sigitas Stalmokas, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Gargždų viltis“ narė Vida Gečienė bei Gargždų ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Voldimara Jasmontaitė.
Ketvirtadienio vakarą vykusią ceremoniją improvizuotais muzikos garsais užpildė Gargždų muzikos mokyklos Džiazo ir moderniosios muzikos skyriaus mokinių bei mokytojų koncertas. Kolektyvo vadovas S. Stalmokas pamokomai pasidalijo savo, kaip „Tauriosios širdies“ laureato, potyriais: „Kai gavau šį apdovanojimą, kurį vienintelį išskiriu ir esu pasikabinęs ant sienos namuose. Tik tada pradėjau atidžiai žiūrėti, ar ta mano širdis iš tikrųjų tokia tauri? O siaubas, kiek visko joje radau! Deja, žmonių prigimtyje glūdi daug „brudo“, bet su gerais darbais ir tikėjimu savo širdis galime taip nugludinti, kad jos taps panašios į Dievo.“
