Naujas kelias – investicijų garantas

Labai tikėtina, kad po kelerių metų šalia magistralės kelio A1 Vilnius–Klaipėda atsiras jungiamasis kelio ruožas nuo Dauparų viaduko iki Jakų žiedo. Tai padėtų pritraukti investicijų, sukurti naujų darbo vietų.

Kad planai virstų realybe, dirba Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius. Užmojus palaiko ir finansiškai jau remia Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Kreipiasi daug interesantų

Anot Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Gyčio Kasperavičiaus, yra daug norinčiųjų investuoti į teritoriją šalia „Vlantanos“: domisi logistikos kompanijos, privatūs asmenys. Rajono bendrajame plane teritorija šalia magistralės yra numatyta pramonei vystyti, sandėliavimui, komercijai pritaikyti. Įrengtas kelias padėtų pritraukti investicijų, atsirastų darbo vietų. Tai patvirtino

„Klaipėdos rajonas turi didžiulį potencialą verslams plėtoti. Teritorija driekiasi magistraliniai keliai, taip pat yra geležinkelis, be to, galimas ir upės turizmas – viskas mūsų poreikiams, tereikia tai išnaudoti“, – akcentavo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Kasperavičius.

„Bangos“ korespondentės pakalbintas autotransporto įmonės vadovas Antanas Gricius: „Jau prieš 5 metus buvau pasiruošęs 50 mln. Lt investicijai, kaimyninio sklypo savininkai taip pat ketino investuoti. Kiek būtų darbo vietų, naudos rajonui? Jau 10 metų kovojame, bet vis dar negalime patekti į savo sklypus.“ Pašnekovas užsiminė buvęs Automobilių kelių direkcijoje, taręsis ir dėl papildomos nuovažos, kuri padėtų savininkams pasiekti privačius sklypus. Tačiau Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Kasperavičius akcentavo, kad magistraliniame kelyje įvažiavimai negali būti įrengti tankiau nei kas 5 km. „Į mūsų ruožą nuo Dauparų viaduko iki Jakų žiedo patenka 3–4 nuovažos – tai nėra saugu. Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ne kartą išreiškė poziciją, jog šioje atkarpoje reikėtų naikinti nuovažas ir taip padidinti saugumą bei leistiną greitį. Greta įrengtas jungiamasis kelias visa tai padėtų išspręsti“, – teigė G. Kasperavičius. Jis informavo, kad Automobilių kelių direkcija skyrė finansavimą parengiamiesiems darbams. Esamos būklės analizę ir projektinius pasiūlymus specialiajam planui šiuo metu rengia UAB „Plentprojektas“. Ši paslauga kainuos 90 750 Lt. Visiems žemės sklypų, kuriuos kirs planuojamas kelias, savininkams bus išsiuntinėti pakvietimai į viešąjį susirinkimą. Paklaustas, ar yra numatytos kompensacijos, jis atsakė: „Reikalingų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, statybos ir finansavimo būdai bus sprendžiami.“ Kai projektiniai pasiūlymai bus apsvarstyti, priimtiniausiam variantui bus prašoma pritarimo Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje ir Automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos.

Spręs „Žaliojo slėnio“ susisiekimą

Iš Susisiekimo ministerijos finansavimo rengiami ir tunelinio pravažiavimo po magistraliniu keliu A13 Klaipėda–Liepoja bei privažiuojamųjų kelių Sendvario seniūnijoje projektiniai pasiūlymai specialiajam planui. Už

90 224 Lt šį darbą atlieka UAB „Kelprojektas“. Norima pagerinti „Žaliojo slėnio“ gyventojų susisiekimą su Klaipėdos miestu. „Gyventojai aktyviai prašė posūkio į kairę, važiuojant Palangos kryptimi. Tad nagrinėjamos galimos jungtys su uostamiesčiu, šiuo metu atliekama esamos būklės analizė. Aiškinamasi ne tik tunelinio pravažiavimo galimybė, bet ir paprastesnės alternatyvos, pavyzdžiui, „Žaliojo slėnio“ jungtis su Klaipėdos miestu per Tauralaukio gyvenvietę. Liko du mėnesiai, ir turės būti priimtas sprendimas“, – informavo vyr. architektas G. Kasperavičius.

Vienas iš „Žaliojo slėnio“ vystytojų Rolandas Norvilas akcentavo, kad tunelinio pravažiavimo poreikis yra neabejotinas: „Šiuo metu Aukštkiemių kaimas yra padalintas pusiau, neturime tarpusavyje jokio susisiekimo. Tai yra svarus argumentas, kodėl reikia tunelinio pravažiavimo. Bendraujame su Klaipėdos rajono savivaldybės architektais ir matome juos dirbančius ties šiuo projektu: dėl jungties su Tauralaukiu, dėl tunelinio pravažiavimo. Procesas vyksta, gyventojai žino ir supranta, kad kažkas juda po truputį į priekį.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content