Karius neramina išdygsiantis gyvenamasis kvartalas

Kairių poligono kaimynystėje užsimota pastatyti gyvenamąjį kvartalą. Šiuos planus praėjusių metų lapkritį palaimino Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Tačiau LR krašto apsaugos ministerija netrykšta džiaugsmu ir tikina, jog dėl netoliese įsikursiančių žmonių neketina nei mažinti poligono, nei riboti karių pratybų intensyvumo.

Netvirtinti nebuvo pagrindo

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius patikino, kad prieš metus rajono politikai patvirtino grupelės savininkų 15 sklypų, esančių Kairių kaime (Priekulės seniūnija), detaliojo plano koncepciją: „Jie suskaido teritoriją į daug gyvenamosios paskirties sklypų. Išeina visas kvartaliukas.“

Netvirtinti koncepcijos esą nebuvo jokio pagrindo. Anot Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo, Kairių poligonas nėra besiribojanti teritorija su žemės sklypais: „Poligonas yra už 26 metrų. Toks būtų artimiausias taškas. Pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas reikėtų derinimo dėl gyvenamosios statybos su kariuomenės vadu tuo atveju, jei atstumas būtų 5 metrai. Be to, Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajame plane ši teritorija yra aiškiai išskirta kaip galima gyvenamoji, visiškai urbanizuota teritorija. Neišduoti sąlygų ar neleisti planuoti tos teritorijos mes negalėjome.“

Iki statybų – ilgas kelias

„Esant tokiai įstatyminei bazei, kariškiams reikės pateikti svarius argumentus planavimo proceso dalyviams, kad įrodytų gyvenamosios statybos negalimumą šioje vietoje“, – įsitikinęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas. Jam pritarė ir vicemeras Kęstutis Cirtautas: „Privačios žemės savininkai turi teisę planuoti teritoriją pagal savo poreikius. Mes negalime to proceso sustabdyti be jokios priežasties. Juk įstatymai nėra pažeidžiami, viskas vykdoma nustatyta tvarka.“

Patvirtinta detaliojo plano koncepcija dar nereiškia, kad tuoj prasidės statybos. „Koncepcija apima daug sklypų. Yra nagrinėjama teritorija, konceptualiai numatytas kelių tinklas, privažiavimai, želdynai ir pan.“, – aiškino Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Kasperavičius. Po koncepcijos patvirtinimo seka viešinimas. Organizuojamas viešasis susirinkimas, kuriame gali dalyvauti visi suinteresuoti asmenys. Po to – derinimo stadija. Kai Nuolatinė statybos komisija suderina, prasideda Valstybinės teritorijų ir statybų inspekcijos patikra. „Tik kai ši pateikia teigiamą išvadą, galima tvirtinti detalųjį planą“, – teritorijų planavimo subtilybes dėstė G. Kasperavičius.

Ministerija kategoriška

Krašto apsaugos ministerija atsiuntė raštą Klaipėdos rajono savivaldybei, kuriame išsako nuogąstavimus. „Pastarieji turi tam tikro pagrindo, – pripažino meras V. Dačkauskas. – Todėl yra persiųsti detaliojo plano rengėjams ir rekomenduojama atsižvelgti į Krašto apsaugos ministerijos argumentus. Kariškiams taip pat pasiūlyta dalyvauti ir išsakyti savo pastabas visuose detaliojo plano rengimo etapuose.“

Kai „Bangos“ korespondentė susisiekė su Krašto apsaugos ministerija, šios pozicija visgi buvo kategoriška. „Neketiname nei mažinti poligono, nei riboti pratybų intensyvumo. Klaipėdos rajono savivaldybė prieš tvirtindama Kairių poligono pašonėje esantį detalųjį planą turės pagal teisės aktus pateikti ministerijai peržiūrėti jį ir atsižvelgti į pateiktas pastabas“, – sakė krašto apsaugos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Vaidotas Linkus.

Visgi sklypų detaliojo plano koncepciją rengusi UAB „Progresyvūs projektai“ vadovė Danutė Zubavičienė akcentavo, kad teritorijos planavimas vyko 5–6 metus, buvo keičiamas ir Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas. Tad Krašto apsaugos ministerija jau turėjo daugybę progų įsiterpti į planavimo procesą ir išsakyti savo poziciją. „Tačiau nebuvo jokių žingsnių iš jų pusės, o dabar keliamas triukšmas“, – stebėjosi D. Zubavičienė.

Ramybę drums pratybos

Krašto apsaugos ministerija informavo, kad kariniuose poligonuose vyksta kovinio šaudymo, sunkiosios kovinės ginkluotės ir technikos naudojimo pratybos ir mokymai. Jų metu negalima užtikrinti, kad triukšmas besiribojančiose teritorijose neviršytų gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatams nustatytų higienos normų reikalavimų. „Todėl apie krašto apsaugos tikslams skirtą teritoriją reikėtų informuoti minėtų sklypų naudotojus, detaliojo plano organizatorius, kad būtų išvengta galimų gyventojų nepasitenkinimo skundų“, – įsitikinęs V. Linkus.

Jis atkreipė dėmesį, kad į karinio poligono teritoriją per planuojamą statyti gyvenamųjų namų kvartalą veda kelias, kurį naudoja sunkiasvorė karinė technika, kelianti papildomą triukšmą, todėl jam slopinti turėtų būti imtasi priemonių. Be to, minėto kelio naudojimas karinės technikos judėjimui turėtų būti įvertintas, jeigu bus projektuojama ir įrengiama nauja minėto kelio danga.

Po saule tilps visi

Vienas iš sklypų savininkų klaipėdiškis Arūnas Pakutinskas „Bangai“ sakė neįžvelgiąs karinio poligono kaimynystės minusų. „Manau, gyvensime draugiškai. Visiems užteks vietos po saule. Jei pro šalį važiuos karinė technika – puiku, vadinasi, kažkas vyksta, negyvename mėnulyje. O karinės pratybos vyksta ne kiekvieną dieną. Juk kiti gyvena prie geležinkelio bėgių, prie oro uostų – nėra problemos“, – kalbėjo pašnekovas. Paklaustas, ar pats ketina ten gyventi, atsakė: „Perspektyvoje planuoju, ši vieta patraukli: daug gamtos, tačiau arti ir miesto centras.“

Netoli Kairių poligono ketinantis apsigyventi klaipėdiškis Almantas Gižas taip pat teigė neįžvelgiąs jokių problemų: „Triukšmo mes nebijome. O kelias, kuriuo važiuoja karinė technika, eina ne per mūsų kvartalą, bet šalia. Beje, pačioje Kairių gyvenvietėje žmonės gyvena jau labai seniai, jų gyvenamoji teritorija yra žymiai arčiau karių šaudyklų nei mūsų.“

• Iš viso Lietuvoje veikia 4 kariuomenės poligonai – Pabradėje, Gaižiūnuose, Kairiuose ir Kazlų Rūdoje. Krašto apsaugos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams V. Linkus „Bangai“ akcentavo, kad visi poligonai yra svarbūs, tačiau būtent pamaryje esantis Kairių poligonas Lietuvos užpuolimo atveju būtų naudojamas kaip pagrindinis kelias NATO pajėgoms, kurios būtų dislokuotos jūroje. Per poligoną pajudėtų ne tik pėstininkai, bet ir karinė technika, šarvuotos transporto priemonės. Kairių poligonas užima beveik 400 hektarų.