Bendraamžiai

Merginos futbolo aikštėje – neįprasta, bet gražu

Viešoji įstaiga „Gargždų futbolas“ paskleidė domėjimosi futbolu virusą. Šiemet rugsėjį futbolo grupės iš sporto mokyklos buvo perkeltos į minėtą viešąją įstaigą. Plūstelėjo naujokai, o jų tarp jų – ir… merginos.

Pačios prašo leisti žaisti

Mergaičių grupės treneris Aurimas Šlušnys pasakojo, jog idėja sukurti mergaičių futbolo komandą kilo “Gargždų futbolo“ direktoriui Vaidui Liutikui. Be to, atsirado tėvų, kurie teiravosi, kodėl mergaitės negali žaisti šio žaidimo.

Iš pradžių manyta sudaryti 10-12 metų mergaičių grupę, tačiau vėliau atsirado ir vyresnių, panorusių išmokti futbolo subtilybių. Vyriausioms – šešiolika metų. Šiuo metu sąraše yra trisdešimt mergaičių, tačiau kaskart į treniruotes ateina apie pusė. Yra kelios, kurios dar nepraleido nė vienos treniruotės, o jos vyksta tris kartus per savaitę.

Paklaustas, koks skirtumas treniruojant berniukus ir mergaites, A. Šlušnys sakė, jog berniukai yra imlesni sportui. Jiems pakanka du ar tris kartus paaiškinti, ką ir kaip daryti. Mergaitėms reikia kur kas daugiau laiko. Gerai tai, jog jos yra drausmingesnės, įdėmiau klauso trenerio nurodymų. Jos treniruojasi tik nuo rugsėjo mėnesio. Treneris viliasi, kad ateityje jos greičiau supras jo nurodymus.

Sudomino naujas užsiėmimas

Jaunosios futbolininkės, paklaustos, kodėl lanko būtent futbolą, atsakė, jog tai joms – naujovė.

Dvylikametė Ernesta Lušpinytė pasakojo, jog futbolo sekciją pradėjo lankyti paskatinta tėčio. Jos brolis taip pat lanko futbolą, todėl kartais jie žaidžia dviese. Seniau lankiusi sportinius šokius bei breiką, Ernesta džiaugiasi nauju pasirinkimu.

Šešiolikmetė Goda Gintaraitė bei keturiolikmetė Eglė Mikalauskytė įvardijo šiek tiek kitokias domėjimosi futbolu priežastis: Goda mano, jog taip galima padailinti figūrą, o Eglė juokauja žaidžianti ne tik dėl patinkančios sporto šakos, bet ir dėl to, kad gražus treneris.

Nors treniruojasi dar neilgai, visos žaidėjos teigia, jog joms tai tikrai nenusibos. Be abejo, jos neatmeta galimybės, jog gavus traumą tėvai gali uždrausti lankyti treniruotes. Jos viliasi, jog rimtų traumų nebus. Keletas jaunųjų futbolininkių prisipažino, jog esant blogam orui ne visada eitų į treniruotes, o galbūt ir tėvai neleistų. Dar ir spalio mėnesį tenka žaisti lauke, nesvarbu, kokios oro sąlygos.

Trenerio nuomone, šį užsiėmimą pasirinko judrios mergaitės, mėgstančios kūno kultūros pamokas ir joms tai – tarsi papildoma veikla. Jos sakė, jog prieš pradedant žaisti reikėjo pasitikrinti sveikatą ir žino, jog šiai sporto šakai reikalinga ištvermė.

Tikros futbolininkės – kovingos

Grupėje yra trys merginos, kurios futbolą žaidžia jau ne vienerius metus. Seniau jos žaidė Pėžaičių pagrindinėje mokykloje, o perėjusios mokytis į Gargždus nenorėjo nustoti sportuoti. Sužinojusios apie renkamą mergaičių futbolo sekciją, pačios paprašė joje žaisti.

Šešiolikmetė Sandra Saudargaitė žaidė net Klaipėdos jaunučių merginų futbolo komandoje. Ji pasakojo, jog merginos, su kuriomis ten teko žaisti, buvo labai aršios, žaisdamos keikėsi ir net mušėsi. “Savo elgesiu jos – kaip vyrai“, – neslėpė ji. Pasakodamos, kaip joms, jau labiau patyrusioms futbolininkėms, sekasi žaisti Gargžduose, merginos sakė, jog ne visų jėgos yra lygios. Mat pradedančiosios dar nežino visų žaidimo taisyklių. Jos tikisi, jog bus sudaryta atskira vyresniųjų komanda.

Vaikinai bando pašiepti

Paklaustos, ką apie jų užsiėmimą mano berniukai, mergaitės atsakė, jog nuomonių būna įvairių: vieni juokiasi, kiti net tyčiojasi, esą ne mergaitėms spardyti kamuolį. Jos kartais tyčia nepasako, kad lanko futbolo treniruotes, kad jie nepradėtų juoktis.

Taip pat daug kas juokaudami klausia, ar merginos nesibaimina ateityje būti kreivomis kojomis. Be abejo, dauguma mergaičių pastebėjo, jog vaikinų, žaidžiančių futbolą, eisena yra kitokia, tačiau negalvoja, kad taip gali nutikti ir joms, mat nesitreniruoja taip intensyviai. Jų nuomone, taip tik norima pašiepti šį nemergaitišką užsiėmimą, gal net nuo jo atkalbėti.

Panašu, kad pačios mergaitės dabar yra labai susidomėjusios šiuo užsiėmimu, jog netgi sako “mesiančios“ kitą popamokinę veiklą vardan futbolo treniruočių.

Jolanta VENSKUTĖ