Klaipėdos rajoną atakuoja šliužai: kova verda ir parkuose, ir kiemuose
Šiltas ir drėgnas vasaros orų derinys džiugina ne visus – Lietuvos gyventojams ir savivaldoms tai reiškia tikrą gamtos iššūkį. Šlapias dienas itin mėgstantys ispaniniai šliužai (ispaninis arionas) sparčiai plinta visoje šalyje, o Klaipėdos rajonas minimas kaip viena iš trijų savivaldybių, kur ši problema itin aktuali. Kenkėjai masiškai niokoja gyventojų sodus, daržus, gėlynus ir viešąsias erdves, todėl kova su šia invazija reikalauja didelių išteklių, pastangų ir pačių gyventojų kasdienio įsitraukimo.
Didžiausi židiniai
Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad invaziniai šliužai itin greitai atranda vietas, kuriose jaučiasi tarsi rojuje.
Jiems patrauklios tankiai apželdintos, retai šienaujamos ar drėgnos teritorijos, komposto krūvos, nesutvarkyti sklypų pakraščiai ir vandens telkinių kaimynystė. Būtent tokia aplinka suteikia kenkėjams idealias sąlygas slėptis nuo tiesioginių saulės spindulių bei netrukdomai daugintis.
Kaip pastebi Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus patarėja, ekologė Kristina Stulpinienė, didėjantis drėgmės kiekis sudaro tobulas sąlygas ispaniniams šliužams plėstis tolėliau į gyvenamąsias zonas. Registruojami duomenys rodo, kur situacija šiuo metu įtempčiausia.
„Pagal šiuo metu Invazinių rūšių informacinėje sistemoje (inva.biip.lt) sukauptus duomenis, didžiausi ispaninių šliužų paplitimo židiniai Klaipėdos rajone fiksuojami Sendvario, Gargždų, Dauparų–Kvietinių ir Priekulės seniūnijose“, – teigia K. Stulpinienė.
Siekdama pristabdyti invaziją, Klaipėdos rajono savivaldybė iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos šiais metais invazinių rūšių valdymui skyrė 30 tūkst. eurų. Lėšos numatytos ir Sosnovskio barščiams bei kitoms invazinėms rūšims naikinti.
Ispaninių šliužų naikinimui šiuo metu jau panaudota 4 349,24 euro. Kiekvienai Klaipėdos rajono seniūnijai atiteko po 1 000 Eur šliužų naikinimo granulėms įsigyti.
Šiuo metu invazinių šliužų naikinimo darbai, pasak ekologės, vykdomi visose Klaipėdos rajono seniūnijose. Kiekviena seniūnija yra įsigijusi šliužų naikinimui skirtų granulių, kurios naudojamos viešosiose erdvėse. Konkrečias vietas, kuriose vykdomi naikinimo darbai, nustato pačios seniūnijos, atsižvelgdamos į invazinių šliužų paplitimo židinius ir situaciją konkrečioje teritorijoje.
Prireikus naikinimo priemonės taikomos ir naujai nustatytuose židiniuose, siekiant kuo veiksmingiau riboti invazinės rūšies plitimą. Tačiau vietose taikomos skirtingos taktikos.
Štai Gargždų seniūnas Valdemaras Žigus pažymi, kad pirkta chemija naudojama labai kryptingai – vienintelė vieta mieste, kur barstomos įsigytos granulės šliužams naikinti, yra keli atskiri Gargždų miesto parko plotai, o kitose viešosiose miesto erdvėse jos nenaudojamos. Pasiteiravus, ar seniūnija nesulaukia skundų dėl šliužų ir prašymų padėti su jais kovoti, V. Žigus teigia, jog oficialių gyventojų skundų dėl šliužų nėra sulaukta.
Planai įtraukti kaimynus
Tuo tarpu Priekulės seniūnijoje, išsiskiriančioje drėgnu kraštovaizdžiu ir plačiu Vingio parku, su šliužais kovojama net rengiant specialias jų rinkimo talkas. Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė neslepia, kad problematiškiausia seniūnijos vieta yra minėtasis Vingio parkas. Seniūnė pasakoja, kad šiemet kovai su kenkėjais skiriamas atitinkamas dėmesys – žolė pjaunama dažniau, naudojamos reikalingos priemonės. Priežiūra tapo nuolatinė. Ankstesniais metais iš Savivaldybės seniūnija gaudavo vos 150 eurų priemonėms nuo šliužų įsigyti, o šiemet sumos kur kas didesnės.
Kaip pastebi D. Bliūdžiuvienė, šliužų gausa tiesiogiai priklauso nuo orų. Jos teigimu, sausu periodu kenkėjai slepiasi, užsimaskuoja ir išlenda tik vakarais ar naktį, o po lietaus jų aktyvumas pasiekia piką. Taip pat seniūnė pastebėjusi, jog šie padarai ypač suaktyvėja rugpjūtį.
„Aš pati gyvenu prie pat Vingio parko, tai tikrai yra tų šliužų, bet šiuo momentu gal šiek tiek mažiau – vis išeinu vakarais pasižvalgyti. O būdavo tūkstančiai, nespėdavau rinkti“, – asmenine patirtimi dalijasi D. Bliūdžiuvienė.
Nors šiuo metu naikinimu parke daugiausia rūpinasi pati seniūnija, atkreipiamas dėmesys į šalia parko gyvenančius žmones. Seniūnė teigia, kad jau pernai kaimynams rašyti raginimai vienyti jėgas, o ateityje planuojama gyventojams dalyti kontrolės priemones, nes parko kaimynystėje esantys privatūs sklypai dėl šliužų plitimo esą taip pat patiria didelių nepatogumų.
Naujos priemonės ir projektai
Kova su invazinėmis rūšimis rajone remiasi ne tik vietiniais ištekliais. Savivaldybė įsitraukė į tarptautinį bendradarbiavimo projektą. Bendra jo vertė – 1 248 782,67 euro. Klaipėdos rajonui tenka 225 tūkst. eurų, iš kurių 20 proc., t. y. 45 017,65 euro, finansuojama Savivaldybės biudžeto lėšomis.
Pasak ekologės K. Stulpinienės, už šias lėšas planuojama rengti gyventojų informavimo ir praktinius renginius, ispaninių šliužų rinkimo akcijas bei iš esmės atnaujinti viešųjų erdvių priežiūros techniką. Rajono seniūnijas pasieks 11 robotų vejapjovių, 3 vejos pjovimo ir 2 sodo traktoriai bei savaeigė vejapjovė. Kadangi dažnas žolės pjovimas griauna natūralias šliužų mikroklimato buveines, ši technika padės užkirsti kelią jų plitimui. Mokymuose dalyvavusiems gyventojams taip pat bus dalijami kontrolės rinkiniai.
Greta to šimtu procentų Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) finansuojamas kitas, 112,5 tūkst. eurų vertės projektas, skirtas Gargždų ir Priekulės Vingio parkams. Čia numatytas kompleksinis darbas – nuo rankinio šliužų rinkimo ir slėptuvių šalinimo iki biologinių bei cheminių priemonių taikymo ir nuolatinės stebėsenos.
Nuo čempionatų iki ančių vaišių
Su šliužais kovoja visa Lietuva, o kai kur pasitelkiami ir itin neįprasti būdai. Pavyzdžiui, Žagarės vyšnių festivalio rengėjai šiemet sugalvojo kovą su šliužais paversti azartiška pramoga ir paskelbė šliužų rinkimo čempionatą.
Organizatoriai pakvietė gyventojus atnešti savo kiemuose bei soduose surinktus kenkėjus prie Žvelgaičių ežero. Už litrą ar daugiau pristatytų ispaninių arionų kiekvienas dalyvis gavo po du pakvietimus į vakarinius festivalio koncertus. Visi surinkti šliužai tapo gardžia puota antims bėgikėms, kurios šiuos kenkėjus tiesiog dievina. Tokie pavyzdžiai rodo, kad net ir kova su ekologine problema gali tapti bendruomenę vienijančiu renginiu.
Svarbiausia grandis – patys gyventojai
Kad ir kiek pastangų dėtų seniūnijos, vien viešųjų erdvių tvarkymo neužteks. Vasara – pats aktyviausias šliužų veisimosi metas. Dabar jie intensyviai maitinasi ir deda kiaušinėlius. Jeigu jų populiacija nebus stabdoma šiuo metu, iki rudens vienas individas spės palikti tūkstančius palikuonių.
K. Stulpinienė atkreipia dėmesį, kad invazinių šliužų naikinimas privačiose teritorijose pirmiausia yra kiekvieno sklypo savininko ar valdytojo atsakomybė. Be to, šliužai atkeliauja ne tik patys – židinius atokiuose sklypuose dažnai sukuria patys gyventojai, perveždami kompostą, gruntą ar pirktus augalų daigus su nepastebėtais kiaušinėliais.
Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai gyventojai reguliariai tikrina savo kiemus po lietaus arba anksti ryte, o surinktus šliužus naikina mūvėdami apsaugines pirštines. Taip pat rekomenduojama naudoti saugius preparatus prie komposto dėžių ar gyvatvorių, trumpai pjauti žolę, nepalikti kiemuose lentų ar šiukšlių krūvų ir saugoti natūralius šliužų priešus – ežius, varles bei paukščius.
K. Stulpinienė taip pat ragina pačius gyventojus aktyviau įsitraukti į stebėseną: „Kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie invazinės rūšies stebėsenos, pažymėdamas šliužų radimo vietas Invazinių rūšių informacinėje sistemoje (inva.biip.lt). Tai padeda tiksliau įvertinti jų paplitimą.“
Ispaninis šliužas – visos bendruomenės problema, todėl tik nuolatinė kaimynų, seniūnijų ir savivaldos partnerystė gali užkirsti kelią tolesniam šios invazinės rūšies plitimui.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės, „Bangos“ archyvo ir Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.
