Medikus vilioja tūkstančiais, bet diagnostikos įrankių stinga
Kokių priemonių trūksta Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro specialistams?
Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje jau kurį laiką stebimas paradoksalus reiškinys. Regionų savivaldybės įsivelia aršiose tūkstantinėse lenktynėse, siūlydamos išmokas ir lengvatas gydytojams pritraukti, tačiau atvykę medikai atsitrenkia į sieną – įstaigose paprasčiausiai trūksta bazinės įrangos jų darbui. Ši visoje šalyje aštri problema aptarta Klaipėdos rajono savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje.
Viena ranka duoda, kita – nukerta
Pristatydama Sveikatos centro auditą, Savivaldybės kontrolierė Dalia Gečienė atskleidė prieštaringą rajono medicinos situaciją – lėšos medikų viliojimui panaudotos šimtu procentų tikslingai, tačiau realus paslaugų prieinamumas gyventojams išlieka komplikuotas, o laukimo eilės pas kardiologus ar urologus viršija nustatytą 30 dienų limitą. Be to, kaimo padaliniai iki šiol neatitinka neįgaliųjų integracijos reikalavimų, o didžiausia problema išlieka ta pati – trūksta įrankių tiesioginėms specialistų funkcijoms užtikrinti.
D. Gečienė akcentavo sisteminį trūkumą – įstaiga paprasčiausiai neturi lėšų nupirkti reikiamai diagnostinei aparatūrai, kuri leistų naujai pritrauktiems specialistams visapusiškai išnaudoti savo kompetencijas. Ši pastaba išprovokavo Kontrolės komiteto pirmininkės, liberalės Loretos Urbutės reakciją. Politikė atkreipė dėmesį į strateginį nenuoseklumą, kuris mažina pačios Savivaldybės investicijų grąžą ir apsunkina išsikeltų tikslų įgyvendinimą.
„Išanalizavau jūsų pateiktą medžiagą ir bandžiau prisiminti, kai pavasarį buvo teikiamas strateginis siūlymas dėl lėšų būtiniausiai įrangai įsigyti, kad užtikrintume sąlygas esamiems specialistams, mažintume eiles ir gautume lėšų iš ligonių kasų. Tąkart jam buvo nepritarta. Matau du visiškai nesusikoreliuojančius dalykus: viena ranka mes duodame pinigus, kad pritrauktume specialistus, o kita ranka atimame galimybę tuos specialistus išlaikyti, nenupirkdami būtiniausios medicininės įrangos. Siunčiame pacientus į kitas įstaigas atlikti tyrimus ir didiname mūsų pačių eiles jose. Man čia nesueina galai. Ir tai ne įstaigos, o mūsų bendro požiūrio problema, kad neužtikriname įrankio dirbti“, – kalbėjo L. Urbutė, pasiteiravusi ir dėl projektinės veiklos Sveikatos centre. Mat jai rūpėjo sužinoti, ar projektiniai pinigai buvo skirti tik patalpoms atnaujinti.
Posėdyje dalyvavusi rajono Savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Gintarė Domarkė paaiškino, kad projektas, kurio vadovė pati yra, buvo rengiamas atsižvelgiant į tuo metu turėtus prioritetus.
„Sveikatos centro infrastruktūros projekto („Sveikatos centro sukūrimas Klaipėdos rajono savivaldybėje“ – aut. past.) apimtis buvo 4,4 mln. eurų – ši suma skirta ir patalpoms atnaujinti, ir įrangai pirkti. Rengdami paraišką planavome pačius būtiniausius to meto poreikius. Tačiau plečiant paslaugas ir pritraukiant naujus specialistus išryškėjo naujas diagnostikos aparatūros poreikis. Deja, papildomų lėšų šiame projekte nebeliko, o galimybių dalyvauti kitose programose šiuo metu tiesiog neturime“, – teigė G. Domarkė.
Įrangos stygiaus kaina
Sveikatos centro direktorės Neringos Tarvydienės žodžiais, įstaigai šiuo metu verkiant reikia bazinių diagnostikos priemonių: chirurginio lazerio, laparoskopinės sistemos, echoskopo, videoendoskopo bei deguonies generatoriaus. Šio gyvybiškai būtino krepšelio kaina siekia apie 360 tūkst. eurų.
N. Tarvydienė paaiškino, kad investicinio projekto taisyklės įpareigojo dalį lėšų nukreipti pirminiam lygiui – šeimos gydytojų komandoms. Kadangi šiems medikams įrangos poreikis kur kas mažesnis, esą daugiau dėmesio skirta infrastruktūrai gerinti. Šios investicijos, pasak direktorės, jau davė apčiuopiamų rezultatų – į rajoną pavyko pritraukti naujų šeimos gydytojų. Vadovė minėjo, kad taip pat atnaujinta dienos chirurgija – įsigytas naujas narkozės aparatas bei sekimo monitoriai.
Vadovė pažymėjo, kad įstaiga aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose bei ieško būdų sutaupyti. Pavyzdžiui, gavus atskirą finansavimą mobilioms odontologijos paslaugoms namuose, ši įranga buvo išbraukta iš bendro projekto. Vis dėlto, net ir efektyviai planuojant lėšas, antrojo lygio gydytojai specialistai vis dar lieka be pagrindinių diagnostikos įrankių.
„Visi gydytojai – ir chirurgas, ir kardiologas, ir ginekologas, ir urologas – naudoja echoskopinę įrangą. Tai yra jų kasdienė duona. Ateina nauji specialistai su naujomis kompetencijomis ir todėl matome, kad ši įranga būtina. Pavyzdžiui, jeigu norime daryti kolonoskopijas, reikalingas videoendoskopas. Vien dėl šio poreikio pas mus per 300 pacientų išvyksta į kitas gydymo įstaigas atlikti šią procedūrą. Mes dėl to netenkame lėšų, pacientui kelias tampa ilgesnis, sudėtingiau nuvykti į kitą miestą, kyla persirašymo į kitą įstaigą rizika“, – apgailestavo N. Tarvydienė.
Sveikatos centro vadovė atkreipė dėmesį ir į krūties vėžio prevencijos programą, kuri aktuali per 7 tūkst. rajono moterų. Neturint galimybės atlikti mamogramos vietoje, atokesnių seniūnijų – Judrėnų, Endriejavo – gyventojos esą priverstos keliauti į kitus miestus. Dėl atstumo ir transporto trūkumo kaimiškųjų vietovių moterys šioje programoje neva dalyvauja pasyviau. Pasak N. Tarvydienės, atvedus paslaugas arčiau gyventojų, pavyktų priartėti ir prie Vyriausybės iškelto tikslo – užtikrinti, kad bent 80 proc. rajono pacientų sveikatos priežiūros paslaugas gautų savo savivaldybėje, o neišvyktų į kitus miestus.
Padaliniuose reikia investicijų
Pristatydama Sveikatos centro auditą D. Gečienė taip pat atkreipė dėmesį, kad ir Savivaldybei priklausančių padalinių – ambulatorijų bei medicinos punktų – būklė reikalauja rimtų investicijų. Nors bendrieji reikalavimai įpareigoja užtikrinti neįgaliųjų integraciją ir patekimą į patalpas, patikrinus paaiškėjo, kad nė vienas padalinys šių reikalavimų šimtu procentų neatitinka. Tai reiškia, kad Savivaldybė, kaip turto savininkė, turės ieškoti papildomų finansinių išteklių pastatams pritaikyti.
Posėdžio metu Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Šarūnas Nenartavičius pasiteiravo apie kitas diagnostikos sritis: „Išvardinta trūkstama įranga yra labai aktuali, pacientai keliauja į kitas įstaigas. O kokių tyrimų pas jus laboratorijoje reikėtų atlikti, ko neatliekate?“
N. Tarvydienė patikslino, kad laboratorinėje grandyje situacija visai kitokia – čia įranga gaunama panaudos pagrindais arba perkant nuomos paslaugas, todėl laboratorijai pirkti įrangos nereikia, o visas skaudulys slypi būtent diagnostikos aparatuose.
Supratę, kad iš ES fondų finansuojamo projekto įrangos poreikio padengti nepavyks, politikai sprendimo paieškas nukreipė į Savivaldybės biudžetą. Tiesa, Strateginio planavimo ir projektų skyriaus vedėjas Mindaugas Šatkus priminė, jog ankstesniu sprendimu šį klausimą nutarta atidėti iki bus skirstomos viršplaninės Savivaldybės pajamos. Tačiau Kontrolės komiteto pirmininkė L. Urbutė ragino nedelsti.
„Norime užtikrinti, kad medikų pritraukimo priemonė veiktų ir specialistai turėtų bent jau bazinius įrankius. Biudžetas nėra guminis, tačiau šį 360 tūkst. eurų klausimą svarbu išspręsti artimiausiu metu“, – pabrėžė L. Urbutė.
Apsvarstęs argumentus, komitetas rekomendavo 360 tūkst. eurų skyrimą medicininei įrangai pakartotinai svarstyti Strateginio planavimo darbo grupėje.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės ir „Bangos“
archyvo nuotr.
