FNTT: NT sektorius turės keistis – už pinigų plovimo prevencijos nevykdymą gresia baudos

Nekilnojamojo turto pirkimų–pardavimų rinkoje apie 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai. Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus strateginę analizę atlikę ir išnagrinėję per 11 tūkst. NT pirkimo ar įsigijimo sandorių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai skaičiuoja, kad grynieji pinigai sudarė mažiausiai 169 mln. eurų nuo visų atsiskaitymų, kurių bendra vertė siekia 638 mln. eurų. Ekspertų vertinimu, aktyvūs atsiskaitymai grynaisiais pinigais NT sektorių daro pažeidžiamą ir ypač padidina pinigų plovimo rizikas, tačiau tik maža dalis NT rinkos vykdo pinigų plovimo prevenciją, dalis jų jau gavo baudas.

FNTT atlikta strateginė NT sektoriaus analizė parodė, kad tik maža dalis NT rinkoje veikiančių agentūrų, brokerių ar bendrovių vykdo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytą prievolę teikti informaciją FNTT apie sandorius grynaisiais pinigais, kurių suma lygi ar viršija 15 tūkst. eurų.

„Dalis NT sektoriuje veikiančių įmonių ar brokerių net nežino, kad privalo teikti informaciją FNTT apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais nuo 15 tūkst. eurų ar apie paskirtus asmenis, vykdysiančius pinigų plovimo prevenciją. Tačiau, FNTT vertinimu, yra ir specialiai šios įstatyme numatytos prievolės vengiančių subjektų NT rinkoje, nenorinčių prarasti klientų, kurie už perkamą būstą atsiskaito grynaisiais pinigais“, – FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

Pastebima, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra patogi priemonė legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, didinti šešėlį ir vengti mokesčių, sutartyse nurodant mažesnę kainą, nei ji iš tiesų buvo sumokėta. Sandorių kontrolė tampa sudėtinga, o NT pardavėjai nesidomi klientų pinigų kilme ir pačiais klientais.

Pasak M. Petrausko, atlikta analizė parodė, kad iš atrinktų 64 NT statybos bendrovių, tik penkios iš jų bent kartą FNTT pateikė pranešimus apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kurių suma lygi ar viršija 15 tūkst. eurų. Iš 30 patikrintų NT agentūrų, tokius pranešimus bent kartą pateikė tik 5 agentūros. Patikrinimų metu taip pat nustatyta, kad tik 14 NT brokerių pateikė pranešimus apie atsakingu paskirtą asmenį, vykdantį pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą.

FNTT vykdė NT sektoriaus įmonių patikrinimus, kurių metu buvo žiūrima, kaip įmonės, prekiaujančios nekilnojamuoju turtu grynaisiais pinigais, ir nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) laikosi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme jiems nustatytų reikalavimų. Iki šių metų gruodžio pradžios visoje Lietuvoje buvo patikrintos 23 NT agentūros, 18 statybos įmonių, 1 įmonė, prekiaujanti kitu turtu grynaisiais pinigais. Pažeidimų požymiai nustatyti 32 tikrintuose subjektuose.

Pastebėta, kad būtent informacijos neteikimas FNTT yra vienas šiurkščiausių įstatymo pažeidimų, kadangi tokiu atveju nei įtartini sandoriai, nei klientų atsiskaitymai grynaisiais pinigais stambiomis sumomis nėra prevenciškai išanalizuojami FNTT pareigūnų. 

Patikrinimų metu nustatyti duomenys buvo perduoti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijai, kuri vertina šio įstatymo pažeidimus ir sprendžia, kokia poveikio priemonė yra jiems proporcinga. Darbą  pradėjusi komisija jau apsvarstė penkiolikoje įmonių ar agentūrų užfiksuotus pažeidimus.

Direktoriaus sprendimais 15-kai NT įmonių jau skirtos poveikio priemonės: 12 įmonių skirtos piniginės baudos, taip pat skirti 3 įspėjimai. Mažiausia skirta bauda siekė kiek daugiau nei 2,7 tūkst. eurų, didžiausia paskirta bauda – per 55 tūkst. eurų. Baudą gavę subjektai turi teisę apskųsti FNTT skirtą poveikio priemonę.

FNTT už sistemingus, šiurkščius ar pakartotinius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus įpareigotiesiems subjektams (kurie nėra finansų įstaigos) gali skirti įspėjimus, kitas poveikio priemones arba baudas iki 1,1 mln. eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informacija